Renginiai

Stebėti savo išmatas taip pat normalu ir būtina, kaip ir matuoti kraujospūdį ar kūno temperatūrą. Neskubėkite tualete nuleisti vandenį – galbūt kūnas nori jums perduoti svarbią informaciją.

Kas yra Bristolio išmatų skalė ir kodėl ji svarbi?

Bristolio išmatų skalė (angl. Bristol Stool Chart) buvo sukurta 1997 metais kaip klinikinė priemonė, padedanti įvertinti žarnyno veiklą. Joje išmatos suskirstytos į septynis tipus pagal jų formą ir konsistenciją. Ši skalė šiandien plačiai naudojama ne tik medicinoje, bet ir kaip paprastas, visiems prieinamas būdas geriau suprasti savo virškinimo sistemą.

Kodėl ši skalė tokia reikšminga?

Bristolio išmatų skalė plačiai taikoma moksliniuose tyrimuose, vertinant įvairių žarnyno ligų gydymo efektyvumą. Ji padeda apibūdinti išmatų tipą, nustatyti vidurių užkietėjimą, viduriavimą ar dirgliosios žarnos sindromą. Kitaip tariant, tai bendras „kalbos kodas“, leidžiantis aiškiau kalbėti apie žarnyno būklę.

Ką išmatos pasako apie mūsų organizmą?

Išmatų tipas daugiausia priklauso nuo to, kiek laiko jos praleidžia storojoje žarnoje. Tai, ką matome tualete, atspindi mūsų mitybą, suvartojamų skysčių kiekį, vartojamus vaistus ir gyvenimo būdą. Bristolio išmatų skalė padeda „išversti“ šiuos ženklus.

Skalėje išskiriami septyni išmatų tipai. Nors kiekvieno žmogaus tuštinimosi ritmas skiriasi, svarbiausia, kad išmatos būtų minkštos ir lengvai pasišalintų – tai atitinka 3 ir 4 tipus.

Kas laikoma norma pagal Bristolio skalę?

• 1–2 tipai dažniausiai rodo vidurių užkietėjimą;
• 3–4 tipai laikomi idealiais – tokios išmatos lengvai pasišalina;
• 5–7 tipai gali signalizuoti viduriavimą ar skubų norą tuštintis.

Kaip atrodo nesveikos išmatos?

Nesveikais laikomi 1, 2, 5, 6 ir 7 tipai. Jie gali rodyti, kad žarnynas neveikia optimaliai ir verta atkreipti dėmesį į mitybą, skysčių vartojimą ar pasitarti su specialistu.

Ką reiškia „sveikas žarnynas“?

Dažnai sakome, kad žarnynas „reguliarus“ -  normalu tuštintis nuo 1–3 kartų per dieną. Tuštintis turėtume kasdien, tačiau kartais gali pasitaikyti ir retesnis, tačiau ne rečiau nei  3 kartus per savaitę įvykstantis tuštinimasis.  Svarbiausia – kad išmatos būtų minkštos, taisyklingos formos ir pasišalintų be pastangų.

Žarnynas dažniausiai „suaktyvėja“ praėjus maždaug 30 minučių po valgio, ypač po pusryčių, tačiau tai labai individualu.

Sveika žarnyno veikla suaugusiesiems

Be reguliarumo, svarbu ir tai, kad žmogus galėtų:

• trumpam sulaikyti norą tuštintis;
• pasišalinti per maždaug minutę nuo atsisėdimo ant tualeto;
• tuštintis lengvai, be skausmo ir be didelių pastangų;
• jausti, kad žarnynas visiškai išsituštino.

Žarnyno kontrolės sunkumai

Jei tuštinimasis vyksta netinkamu metu ar vietoje, tai gali rodyti žarnyno kontrolės sutrikimus (išmatų nelaikymą). Kartais kartu pasitaiko ir nevalingas dujų pasišalinimas.

Tai dažnesnė problema, nei gali atrodyti – ją patiria maždaug 1 iš 20 žmonių. Ji gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, tačiau gali pasireikšti ir jauniems žmonėms. Kai kuriais atvejais kartu pasitaiko ir šlapimo nelaikymas.

Žarnyno veikla vaikams

Vaikai paprastai išmoksta naudotis tualetu iki trejų metų. Išmatų pasirodymas ne tualete, pavyzdžiui, apatinėse kelnaitėse, vadinamas išsitepimu. Net ir po išmokimo naudotis tualetu kartais gali pasitaikyti pavienių „nelaimingų atsitikimų“. Tačiau jei vaikas po 3–4 metų vis dar negali išmokti naudotis tualetu arba nuolat pasitaiko išsitepimų, būtinas medicininė įvertinimas. Taip pat svarbu kreiptis į specialistus, jei  vėl pradeda teptis, nors jau buvo išmokęs tuštintis „tvarkingai“.

Ši problema paliečia apie 1–3 % vaikų ir dažniau pasitaiko berniukams. Išsitepimas gali svyruoti nuo nežymių žymių iki didesnio kiekio, kurį tenka šalinti prieš skalbiant.

Daugeliu atvejų pagrindinė priežastis yra vidurių užkietėjimas. Jis labai dažnas – tam tikru gyvenimo etapu jį patiria iki ketvirtadalio vaikų. Jei užkietėjimas laiku neatpažįstamas ir negydomas, išmatos tampa kietesnės, tuštinimasis – retesnis, o žarnynas palaipsniui išsitempia ir tampa mažiau jautrus. Vaikas gali nebejausti, kada reikia tuštintis, ir taip įvyksta „avarija“.

Svarbu žinoti, kad žarnyne gali būti susikaupusių kietų išmatų, o išsitepimas pasireiškia minkštomis, skystesnėmis išmatomis, kurios prasiskverbia aplink sukietėjusią masę. Dėl to kartais sunku iš karto suprasti, jog tikroji problema yra vidurių užkietėjimas.

Ką dar gali atskleisti išmatos?

• Išmatos, kurios sunkiai skęsta vandenyje, gali įspėti apie tulžies trūkumą, blogą riebalų įsisavinimą; lipnios, stiprų nemalonų kvapą turinčios išmatos – apie kasos fermentų trūkumą; vidurių užkietėjimas (tuštinimasis ne kasdien ir/arba skausmingas tuštinimasis, kietos išmatos ir kt.) – apie vandens ir/ar maistinių skaidulų trūkumą. Tokiais atvejais rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.
• Kraujas išmatose gali signalizuoti apie kraujavimą iš viršutinio arba apatinio virškinimo trakto. Juodos spalvos, nemalonaus kvapo, lipnios išmatos – esant kraujavimui iš viršutinio virškinimo trakto; šviesaus ar tamsesnio kraujo padengtos išmatos ar su išmatomis susimaišęs kraujas, krešuliai ir kt. – iš apatinio virškinimo trakto. Pastebėję kraują išmatose – nedelsiant kreipkitės į gydytojus!