Naujienos

Maisto nuostoliai ir maisto švaistymas — tai pasaulinė problema, kuri liečia aplinką, ekonomiką ir socialinį teisingumą. Nors pasaulyje gaminama pakankamai maisto, kad būtų patenkinti visi žmonės, didelė dalis (net trečdalis!) jo – prarandama ar išmetama. 

„Maisto nuostoliai“ ir „maisto švaistymas“:

• Maisto nuostoliai  dažniausiai vyksta ankstyvose tiekimo grandinės stadijose: ūkininkavimo, perdirbimo ir transportavimo metu. Priežastys — prasta infrastruktūra, netinkama laikymo temperatūra, per dideli derliaus svyravimai, technologijų trūkumas.
• Maisto švaistymas dažniausiai susijęs su mažmenine prekyba ir vartotojais: parduotuvėse išmesti (pvz. viršijantys paklausą arba dėl estetikos reikalavimų) ar namuose nepanaudoti produktai. 

Priežastys, kodėl maistas yra prarandamas ir iššvaistomas yra labai įvairios:  nuo infrastruktūros trūkumų (šaldymo grandinės, sandėliavimo, logistikos); technologinių ir vadybos spragų (prastas produktų laikymas, netinkamas pakavimas);  rinkos ir politikos mechanizmų (perteklinės gamybos skatinimas, kainodaros trūkumai, nepagrįstai griežtos kokybės/estetikos taisyklės) iki mažmeninės prekybos trūkumų (per dideli užsakymai, neatitikimai tarp užsakymo ir paklausos, pretenzijos dėl estetikos) ir vartotojų elgsenos (pirkimo įpročiai, bereikalinga gausa švenčių metu, nesupratimas apie tinkamumo vartoti ženklinimą.

Pasekmės taip pat įvairialypės: iššvaistytas maistas reiškia iššvaistytus žemės plotus, vandenį, energiją ir išmetamų teršalų emisijas; didžiuliai nuostoliai dydžio nuostoliai tiekimo grandinėse (ūkininkams, perdirbėjams, pardavėjams);  kartu su maisto švaistymu egzistuoja bado ir maisto saugumo problemosč — neturintys prieigos prie sveiko maisto gyventojai patiria nelygybę.

Maisto nuostolių ir švaistymo problema reikalauja veiksmų visose grandyse — nuo ūkio iki stalo (angl. farm-to-fork). 

Europos Komisija, siekdama padėti ES pasiekti poveikio klimatui neutralumo 2050 m., 2020 m. gegužę pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Pagal šią strategiją visapusiškai sprendžiami tvarių maisto sistemų klausimai, nes tvari maisto sistema bus būtina, siekiant Žaliojo kurso klimato ir aplinkos tikslų, ir padės padidinti pirminių gamintojų pajamas bei ES konkurencingumą. Pertvarka pagal šią strategiją remiama išryškinant naujas galimybes tiek piliečiams, tiek maisto tvarkymo subjektams.

Be aprūpinimo maistu saugumo ir maisto saugos pagrindiniai strategijos tikslai yra:

• užtikrinti pakankamai įperkamo ir maistingo maisto pagal planetos galimybes;
• užtikrinti tvarią maisto gamybą, gerokai sumažinant pesticidų, antimikrobinių medžiagų ir trąšų naudojimą ir didinant ekologinio ūkininkavimo mastą;
• skatinti tvaresnį maisto vartojimą ir sveiką mitybą;
• mažinti maisto nuostolius ir švaistymą;
• kovoti su sukčiavimu maisto tiekimo grandinėje;
• didinti gyvūnų gerovę.

O kaip galime prie maisto švaistymo mažinimo tikslo prisidėti kiekvienas iš mūsų? 

• Planuokime pirkinius: pirkime pagal sąrašą, galvokime apie porcijas, planuokime savaitės meniu.

• Laikykime maistą tinkamai: teisingas laikymas šaldytuve/šaldiklyje, sandarus pakavimas.

• Išmokime sunaudoti likučius: internete gausu receptų iš maisto likučių, daugelis maisto produktų arba likučių gali būti užšaldomi vėlesniam naudojimui.

• Skirkime ženkliukus „Geriausia iki“ (saugus vartoti ir kurį laiką po šios datos) ir „Tinka vartoti iki...“ (nesaugus vartoti po nurodytos datos).

• Kompostuokime organines atliekas.

• Palaikykime vietines iniciatyvas arba „Maisto banką“ — paaukokime tinkamus vartoti perteklinius maisto produktus ar užaugintas gėrybes.

Maisto nuostoliai ir maisto švaistymas yra sprendžiama problema — reikia politinės valios, verslo iniciatyvų, technologinių investicijų ir kasdienių vartotojų pokyčių. Veikdami kartu galime sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, išsaugoti resursus ir pagerinti maisto saugumą.

Tarptautinė diena, skirta maisto nuostolių ir švaistymo supratimui, yra proga susimąstyti, pasimokyti ir pradėti veikti — nuo mažo žingsnio namuose iki didelių reformų.