Renginiai

Griuvimai yra labai dažna pagyvenusių žmonių negalios ir mirties priežastis. Pagyvenusių žmonių griuvimu vadinamas griuvimas iš savo aukščio dėl nesmurtinių priežasčių. Nors tiksliai įvertinti griuvimų dažnį sunku, tačiau manoma, kad trečdalis vyresnių žmonių griūva bent kartą per metus, namuose griūva ~30 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o gyvenantys specialiose slaugos įstaigose – net ~ 60 proc. Ligoninėse ir slaugos namuose dažniau griūvama, nes ten gyvenantys žmonės yra labiau ligoti ir priklausomi. Senstant griuvimų dažnis didėja. Labiau linkę griūti sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, nuo kitų priklausomi pagyvenę žmonės. Apie 10 proc. griuvimų nutinka lipant laiptais. Griuvimai sukelia fizines, psichosocialines bei ekonomines pasekmes.

Griuvimus lemiantys biologiniai, elgesio ir aplinkos rizikos veiksniai

Griuvimus lemia biologiniai veiksniai (pvz., raumenų silpnumas, regėjimo sutrikimai), elgesio veiksniai (pvz., skubėjimas, neatsargumas, pavojingų situacijų ignoravimas) ir aplinkos veiksniai (pvz., slidūs paviršiai, netinkamas apšvietimas, netvarkinga darbo vieta). Šie veiksniai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, didina griuvimų riziką, kuri gali lemti traumas, kaulų lūžius ir kitas sveikatos problemas. 

Biologiniai rizikos veiksniai:

• Raumenų silpnumas ir sumažėjęs jėgos balansas. Dėl senėjimo, ligų ar fizinio aktyvumo trūkumo raumenys silpsta, kas lemia prastesnę laikyseną ir pusiausvyrą.
• Regėjimo sutrikimai. Bloga rega sunkina orientaciją aplinkoje, todėl sunkiau pastebėti kliūtis ar nelygumus, didėja rizika susižeisti.
• Atsiradusios lėtinės ligos. Neurologinės ligos (pvz., Parkinsono liga), artritas ir kitos ligos gali turėti tiesioginės įtakos judesių koordinacijai ir stabilumui.
• Vaistų vartojimas. Kai kurie vaistai, ypač raminamieji ar kraujospūdį mažinantys, gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą ar silpnumą, todėl didėja griuvimo tikimybė. 

Elgesio rizikos veiksniai:

• Skubėjimas ir neatsargumas. Greitai judant, nekreipiant dėmesio į aplinką, didėja tikimybė nepastebėti kliūties ir krentant susižeisti.
• Netinkama avalynė. Nesaugi avalynė, pavyzdžiui, aukštakulniai ar batai be pado rašto, gali sukelti slydimą.
• Pavojingų situacijų ignoravimas. Nesitikėjimas, kad kažkas gali nutikti, ar nepakankamas rizikos vertinimas, lemia atsirandančias pavojingas situacijas.
• Fizinio aktyvumo trūkumas. Žmonės, kurie nepakankamai aktyvūs, dažniau patiria raumenų silpnumą ir blogą pusiausvyrą, todėl jiems sunkiau išlaikyti stabilumą.

Aplinkos rizikos veiksniai:

• Netinkamas apšvietimas. Per tamsi ar per ryški aplinka apsunkina judėjimą, todėl sunkiau pastebėti pavojus.
• Slidūs ar nelygūs paviršiai. Šlapios ar purvinos grindys, nelygūs, ištrupėję laiptai ar trinkelės, sukelia paslydimą.
• Ne tvarkinga darbo ar gyvenamoji aplinka. Kliūtys, tokios kaip daiktai ant grindų, kilimai, netvarkingai pastatyti baldai gali būti griuvimo priežastimi.
• Nesaugios laiptinės. Nėra turėklų, laiptų pakopos yra per aukštos ar nenatūraliai siauros, o pati laiptinė nepakankamai apšviesta.

Fizinės ir psichosocialinės griuvimų pasekmės

Senyvo amžiaus žmonių griuvimai baigiasi traumomis, lūžiais (5 proc.), negalia ir mirtimi. Viena sunkiausių pasekmių yra osteoporozinis šlaunikaulio lūžis, nes tik mažiau nei 30 proc. asmenų po šios traumos atgauna buvusią fizinę formą, o 50 proc. – nebegali gyventi savarankiškai. Nugriuvę 50 proc. žmonių negali atsikelti be kitų pagalbos, 10 proc. žmonių lieka gulėti ant grindų ilgiau nei valandą – dėl to gali išsivystyti pragulos, plaučių uždegimas, skysčių trūkumas organizme, sumažėti kūno temperatūra. Besikartojantys griuvimai gali sukelti baimę griūti, nerimą, nepasitikėjimą savimi, priklausomybę nuo kitų, socialinę izoliaciją. Apie 50 proc. žmonių, bijančių pargriūti, riboja savo fizinę ir socialinę veiklą. Su griuvimais susijusios išlaidos sveikatos apsaugos sistemoje yra didelės, nes griuvimai yra dažna patalpinimo į gydymo ir slaugos įstaigas priežastis, o vidutinė gydymosi trukmė būna ilgesnė.

Gyvenamosios aplinkos pritaikymo galimybės siekiant išvengti griuvimų

Gyvenamosios aplinkos pritaikymas, siekiant išvengti griuvimų, apima namų saugos užtikrinimą, pašalinant kliūtis ir gerinant apšvietimą, taip pat fizinės aplinkos pritaikymą individualiems poreikiams. Svarbu užtikrinti stabilumą ir neslidžius paviršius, patogų judėjimą ir saugumą.

Svarbiausios gyvenamosios aplinkos pritaikymo priemonės:

• Pašalinkite kliūtis. Iš namų pašalinkite nereikalingus baldus, kilimus ir kitus daiktus, kurie gali tapti griuvimo priežastimi.
• Gerinkite apšvietimą. Įsitikinkite, kad visose patalpose, ypač koridoriuose ir laiptinėse, yra pakankamai šviesos. Naudokite naktinius šviestuvus ir lengvai pasiekiamus jungiklius.
• Užtikrinkite neslystančius paviršius. Vonios kambaryje, virtuvėje ir kitose patalpose, kur galimi slidūs paviršiai, naudokite neslystančias prijuostes ir kilimėlius.
• Įrenkite tvirtinimo priemones. Vonios kambaryje ir tualete įrenkite atramas rankoms (rankenas), kad būtų lengviau atsistoti ir judėti.
• Užtikrinkite saugumą laiptuose. Prie laiptų įrenkite tvirtus turėklus iš abiejų pusių ir užtikrinkite, kad laiptų pakopos būtų gerai apšviestos ir neslystančios.
• Saugokite elektros laidus. Elektros laidus pritvirtinkite prie sienų arba palei jas, kad nepaslystumėte ir neužsikabintumėte už jų.
• Naudokite tinkamą avalynę. Namuose dėvėkite avalynę, kuri tvirtai priglunda ir nėra slidi.

Papildomos priemonės: 

• Reguliariai tikrinkite regėjimą. Blogas regėjimas didina griuvimų riziką, todėl svarbu reguliariai lankytis pas akių specialistą.
• Vartokite reikalingus medikamentus. Kai kurie medikamentai gali sukelti svaigulį ar kitus poveikius, didinančius griuvimo riziką.
• Konsultuokitės su fizinio aktyvumo specialistais. Specialistų rekomendacijų įgyvendinimas gali padidinti jūsų fizinį aktyvumą ir pagerinti pusiausvyrą.
• Būkite aktyvūs. Fiziniai pratimai, didinantys jėgą, lankstumą ir pusiausvyrą, padeda išvengti griuvimų.

Paslydimų prevencija

Žiema – gana pavojingas metas, nes paslydimų ir dėl to patiriamų traumų rizika ypatingai išauga. Susiformavus plikledžiui traumatologijos skyriai visuomet sulaukia daugiau pacientų ir paslydimų skaičius tuomet išauga net dešimtimis kartų.

• Visuomet žinokite, koks oras. Orų prognozių stebėjimas padeda geriau pasiruošti plikledžiui. Tai padės pasirinkti saugesnę avalynę ir aprangą, atšaukti kai kuriuos darbus, jei jie nebūtini ir apsisaugoti nuo pavojingų traumų.
• Avėkite tinkamus batus. Rinkitės avalynę gruoblėtu padu ir žema pakulne. Jei būtina dėvėti batus aukštesne pakulne, tuomet geriau rinktis batus su platformomis, o ne su kulniukais, su kuriais paslysti visai nesunku.
• Apsirenkite daugiau drabužių sluoksnių. Paslydus minkštesni drabužiai gali padėti apsisaugoti nuo sunkesnių traumų, stipresnių sumušimų. Geriausia rinktis minkštesnes striukes, storesnes kelnes, o pačius drabužius sluoksniuoti.
• Įsigykite specialias apsaugas. Parduotuvėse šiandien galima rasti specialių apkaustų ant batų, pagerinančių sukibimą su slidžia danga ir sumažinančių paslydimų tikimybę. Tokios apsaugos ypatingai naudingos tuomet, kai batų padas lygus ir labai slidus.
• Neskubėkite net ir tuomet, kai vėluojate. Dažniausiai paslystama tuomet, kai per daug skubama ir neįvertinama tai, kad danga slidi. Ypatingai atsargūs būkite tuomet, kai išeinate iš vidaus patalpų į lauką arba atvirkščiai. Prie įėjimų į pastatus danga neretai būna labai slidi ir pavojinga.
• Neneškite sunkių nešulių. Jie gali trikdyti pusiausvyrą ir mažinti normalią koordinaciją, todėl sunkūs nešuliai didina paslydimų ir dėl to kylančių traumų tikimybę. Tinkamiausios ne rankinės, o kuprinės.
• Judėkite mažais žingsneliais. Mažesni tarpai tarp pėdų gerina pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl jausitės stabiliau. Judėkite nedideliais žingsneliais ir tikslą pasieksite sveiki. Ant itin slidžių dangų vilkite kojas tarsi slidininkas. Kojų vilkimas imituojant slydimą gali padėti sumažinti traumų tikimybę. Galima šiek tiek palinkti į priekį ir reguliuoti pusiausvyrą rankomis. Geriausia, jei rankose nieko neturėsite. Nesijaudinkite, kad iš šono galite atrodyti keistai – saugumas juk svarbiausia.
• Būkite labai atsargūs ant laiptų. Ant jų paslysti ne tik labai lengva, bet ant laiptų dažniausiai patiriama sunkių galvos ir nugaros traumų, kurios itin pavojingos. Judėdami laiptais neskubėkite, laikykitės turėklų arba sienos. Jei jų nėra, tuomet geriau judėti keturiomis arba paprašyti kieno nors, kad padėtų jais nulipti arba užlipti.

Reaktyvios pusiausvyros (automatinės kūno reakcijos į netikėtą pusiausvyros praradimą) treniravimo galimybės griuvimų prevencijai

Reaktyviosios pusiausvyros treniravimas, stiprinant kūno automatines reakcijas į netikėtą pusiausvyros praradimą, yra svarbus griuvimų prevencijos būdas. Įvertinus griuvimo aplinkybes, pasekmes, ankstesnius griuvimus ir susijusias problemas, tokias kaip sąmonės netekimas, galvos svaigimas ar judėjimo sutrikimai, galima rasti individualiai tinkamiausius prevencijos metodus, įskaitant ir fizinius pratimus, galinčius pagerinti pusiausvyrą bei reakciją. 

Kaip aktyvuoti ir tobulinti reaktyviąją pusiausvyrą:

• Specializuoti fiziniai pratimai. Svarbu atlikti pratimus, kurie lavina ne tik pusiausvyrą, bet ir gebėjimą greitai reaguoti į netikėtus dirgiklius.
• Pusiausvyros pratimai. Kai kurie pratimai, pvz., stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas ant kulnų ir pirštų, dinamiški pratimai su svyravimu, gali pagerinti pusiausvyros pojūtį ir kūno koordinaciją.
• Jėgos ir lankstumo lavinimas. Stiprinant kojų ir liemens raumenis, galima pagerinti stabilumą, o tinkamas lankstumas padeda atlikti greitus, koordinuotus judesius kritinėse situacijose.
• Kūno orientacijos treniravimas. Atliekant pratimus uždarose erdvėse ar su netikėtais judesiais, galima pagerinti kūno orientaciją erdvėje ir gebėjimą greitai reaguoti į kintančias sąlygas. 

Prieš pradedant bet kokį naują fizinio aktyvumo režimą, svarbu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kineziterapeutu, kad būtų įvertinta individuali būklė ir sudarytas tinkamas pratimų planas.