Renginiai

Ar kada nors jautėtės atsakingi už kito žmogaus jausmus, problemas ar net gyvenimo sprendimus labiau nei už savus? Ar bandėte „sutvarkyti“ artimo žmogaus gyvenimą, nors tuo metu griuvo jūsų pačių emocinė sveikata? Tokios patirtys gali būti ne tik rūpestingumo ženklas, bet ir rimtas signalas apie kopriklausomybę – psichologinį reiškinį, kai žmogaus tapatumas ima nykti santykiuose su kitais. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia atpažinti emocinius spąstus, kurie dažnai slepiasi po rūpesčio ir meilės kauke. Tokiais atvejais galime būti ne pagalbininkai, o įstrigę kopriklausomybės spąstuose.

Kopriklausomybė – ne tik priklausomybę (-ių) turinčių asmenų artimiesiems

Terminas „kopriklausomybė“ (angl. codependency) atsirado XX a. pabaigoje, kalbant apie alkoholį ar narkotikus vartojančiųjų šeimos narius. Tačiau šiandien mokslas pripažįsta, kad tai yra kur kas platesnis reiškinys. Kopriklausomas asmuo nuolat aukoja savo poreikius dėl kitų žmonių, jaučia kaltę dėl jų problemų, bando kontroliuoti artimuosius „iš geros valios“, nes negali priimti jų sprendimų ar klaidų. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis kopriklausomų žmonių patiria ir vadinamąjį „emocinį susiliejimą“ – būseną, kai tarp šeimos narių ar artimųjų dingsta sveikos emocinės ribos, o vieno žmogaus problemos, emocijos ar sprendimai tampa tarsi bendri visai šeimai. Tokie santykiai atrodo artimi, bet iš tiesų slepia stiprų vidinį spaudimą, kaltės jausmą, kontrolės poreikį ar nuolatinį savęs aukojimą. Tyrimo autorius (2022 m.) paaiškina, kaip šis emocinis susiliejimas suformuoja kopriklausomo žmogaus elgesį – jis dažnai nebeskiria savo norų nuo kito žmogaus poreikių, stengiasi „gelbėti“, perima atsakomybę, net kai tai jį patį žalojančiai veikia. Pasak tyrėjų, geresnis šių sąvokų suvokimas padeda ne tik psichologams, bet ir pačiai visuomenei – ypač tiems, kurie metų metus gyvena dėl kitų ir pamiršta save. Svarbu suprasti: santykiai be ribų – nėra artumo ženklas, tai emocinės painiavos pavojus.

„Aš negaliu būti laimingas, jei tu nesi laimingas“

Kopriklausomybė dažnai slepiasi už tokių frazių kaip:

• „Aš gyvenu dėl vaikų“,
• „Man svarbiau, kad jam būtų gerai, o aš palauksiu“,
• „Jeigu tik ji / jis nustotų vartoti, viskas būtų gerai“,
• „Jei aš to nepadarysiu, niekas nepadarys.“

Skamba kilniai, tačiau įrodyta, kad ilgainiui toks santykių modelis daro neigiamą įtaką tiek tam, kuris gelbsti, tiek tam, kurį gelbėja. Per didelė atsakomybė už kitą žmogų ne išlaisvina, o pririša abu prie kaltės, kontrolės ir nerimo.

Kaip atpažinti kopriklausomybę?

Psichologai ir tyrėjai išskiria kelis pagrindinius požymius:

• Nuolatinis savęs aukojimas ir sunkumas pasakyti „ne“;
• Kaltės jausmas dėl svetimų nesėkmių ar pasirinkimų;
• Nerimas, kai kitas žmogus elgiasi „netinkamai“;
• Priklausomybė nuo kito nuotaikos;
• Noras kontroliuoti kitų elgesį, kad „apsaugotum“;
• Pamiršti savo pomėgiai, svajonės, net sveikatą.

Tai dažnai atsiranda šeimose, kai vaikystėje nebuvo saugumo, tėvai turėjo priklausomybių ar vaikas tapo „suaugusiu per anksti“.

Kodėl tai svarbu žinoti?

Visuomenėje kalbame apie emocinę sveikatą, priklausomybes, smurtą artimoje aplinkoje, tačiau kol nepastebime kopriklausomybės, nematome viso paveikslo. Šeimose, kur vienas vartoja, o kitas nuolat „gelbėja“, vaikai išmoksta tylėti, slėpti, aukotis. Ir dažnai pakartoja tą patį gyvenimo scenarijų. Žmonės, gyvenantys kopriklausomuose santykiuose, dažniau serga depresija, patiria nerimą, lėtinį nuovargį, net fizinius skausmus. Ir vis dėlto dažnu atveju vengia ieškoti pagalbos, nes „kitiems jos reikia labiau“.

Pradėkite nuo savęs

Kopriklausomybė – tai ne „charakterio savybė“, o išmoktas emocinis elgesio modelis. O tai reiškia, kad galima išmokti gyventi kitaip. Specialistai ragina:

• Pripažinti: jei atpažįstate save, tai jau žingsnis pirmyn.
• Kreiptis pagalbos: išdrįsti kreiptis pagalbos (psichologas, savipagalbos grupės ir pan.).
• Mokytis ribų: sveiki santykiai prasideda nuo žinojimo, kur baigiasi kitas ir prasideda „aš“.
• Saugoti vaikus: leiskime jiems matyti, kad rūpintis kitu, tai nereiškia aukotis ar tylėti.

Svarbu!

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad kopriklausomybė dažnai kyla ne tik dėl žemos savivertės ar emocinių traumų, bet ir per teigiamas savybes, tokias kaip perfekcionizmas ar noras būti priimtam. 2022 m. Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, linkę būti nepriekaištingi ir siekiantys visuotinio pritarimo, turi didesnę tikimybę tapti emociškai priklausomi nuo kitų. Kitaip tariant, kuo labiau stengiamės būti „geri“, patikti visiems ir atitikti aplinkinių lūkesčius, tuo labiau rizikuojame prarasti ryšį su savimi ir patekti į kopriklausomumo spąstus. Tai ypač svarbu visuomenėje, kurioje dažnai skatinama siekti tobulumo.

Atminkime: rūpintis savimi nėra egoizmas. Tai – emocinis brandumas.

Specialistai ragina visuomenę atpažinti šiuos emocinius modelius ir drąsiai ieškoti pagalbos. Emocinė sveikata – tai ne tik gebėjimas mylėti ar rūpintis kitu, bet ir mokėjimas išlaikyti save, savo ribas ir vertę net pačiuose artimiausiuose santykiuose. Jeigu atpažįstate save šiame straipsnyje, žinokite, jog tai ne silpnumas, o kvietimas pasirūpinti savimi. Kreipkitės į psichologus, savipagalbos grupes ar visuomenės sveikatos specialistus. Kartais pirmas žingsnis į sveikesnį ryšį prasideda nuo paprasto klausimo: „O kaip jaučiuosi AŠ pats?“.

Informacijos šaltiniai:

1. Happ, Z., Bodo-Varga, Z., Bandi, S. A. ir kt. (2022). How codependency affects dyadic coping, relationship perception andm life satisfaction. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/358813887_How_codependency_affects_dyadic_coping_relationship_perception_and_life_satisfaction
2. Ibragim, A., Issatayeva, B., Kuanzhanova, K kr kt. (2025). Psychological rehabilitation of individuals with alcohol use disorder, drug addiction, gambling disorder, and codependency. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0001691825003658
3. Karasar, B. (2020). Mediator Role of the Need for Social Approval in the Relationship between Perfectionism and Codependency: A Structural Equation Modeling Study. Prieiga per internetą: https://ijcer.net/index.php/pub/article/view/136/107
4. Kopriklausomybė. Prieiga per internetą: https://pagalbasau.lt/priklausomybes/priklausomybe-nuo-alkoholio/kopriklausomybe/

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė