lt

Renginiai

Kas yra psichologinė grupė?

2025 02 12


Garsus austrų psichoanalitikas Zigmundas Froidas yra pasakęs: „Į pasaulį ateiname vieniši ir jį vieniši paliekame." Tačiau nors vienatvė yra neišvengiama gyvenimo dalis, tai nereiškia, kad su visais sunkumais turime tvarkytis vieni. Žmogus yra sociali būtybė – bendrystė ir palaikymas gali padėti lengviau įveikti iššūkius, geriau suprasti save ir savo santykius su kitais.

Kai galvojame apie emocinę sveikatą, dažniausiai įsivaizduojame individualias konsultacijas su psichologu. Tačiau yra dar viena veiksminga galimybė – psichologinės grupės. Jos suteikia erdvę mokytis, augti ir patirti, kad nesame vieni su savo sunkumais.

Grupė gali būti tarsi gyvenimo generalinė repeticija – saugi aplinka, kurioje galima tyrinėti savo emocijas, santykius ir mokytis naujų įgūdžių.

Įgūdžių lavinimo grupės padeda išmokti konkrečių technikų ir strategijų, pavyzdžiui, streso valdymo, bendravimo ar emocijų reguliavimo. Čia svarbiausia aiški struktūra, praktika ir praktiškai pritaikomi metodai.

Psichologinės grupės suteikia galimybę giliau suprasti save per bendravimą su kitais. Jos padeda atpažinti pasikartojančius elgesio modelius, geriau suvokti, kaip mus veikia santykiai, ir stiprinti emocinį atsparumą. Psichologinę grupę galime įsivaizduoti kaip gyvenimo generalinę repeticiją. Tai, ką jaučiame grupėje, pasireiškia ir gyvenime, bei atvirkščiai. Skirtumas tas, jog kasdienybėje mums labai retai pavyksta su žmonėmis nuosekliai aptarti savo santykius ir juos išnešti į dienos šviesą. Taip pat vengiame dalintis su aplinkiniais kaip jie mus veikia ir ką mes apie juos galvojame - juk dažnai ir nėra būtina, o kartais net ir nepriimtina. Psichologinėje grupėje sudaromos sąlygos tyrinėti ir aptarti savo buvimą tarp žmonių ir jų poveikį mums patiems -  geriau suprasti ir įsivardinti, kas vyksta mūsų viduje būnant tarp kitų. Galime tikrintis savo prielaidas apie žmones išgirsdami jų pačių nuomonę, mintis ir jausmus. Dažnai dirbdami grupėje įsitikiname, kad kiti galvoja ir jaučia visai ne tą, ką mes apie juos galvojame.

Taip pat, nors tai ir kelia daugiau iššūkių, grupė yra ta vieta, kurioje mes galime sužinoti ir patirti, kokį poveikį mes patys darome kitiems žmonėms. Kartais tą labai sunku priimti, kyla pasipriešinimas ir ginčai, kas teisus, o kas ne. Visgi svarbus ir daug vertės nešantis gali būti pats fakto suvokimas, kaip paveikiame kitus. Per šį suvokimą galime įgauti naujų įžvalgų apie gyvenimiškas situacijas, kuriose šis poveikis yra nutylimas, tačiau jis daro įtaką įvairiausiems kitų žmonių sprendimams, kurių motyvų mes nežinome.

Grupėje dalindamiesi savo išgyvenimais ir patyrimais kaip atsaką galime išgirsti įvairių, neišgalvotų ir nuoširdžių panašių istorijų, kurios kuria bendrumo jausmą bei mažina įtampą, kylančią iš minčių, jog mūsų bėdos yra tokios vienintelės ir mes esame su jomis izoliuoti.

Įgūdžių lavinimo grupės – tai struktūruoti užsiėmimai, kuriuose dalyviai mokosi praktinių įrankių geriau tvarkytis su emocijomis, stresu ir santykiais. Šios grupės dažniausiai yra įrodymais grįstos ir yra skirtos tiek žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais, tiek tiems, kurie siekia stiprinti savo psichologinį atsparumą, emocinį raštingumą ar išmokti tam tikrų įgūdžių. Įgūdžių lavinimo grupėse susitikimų laikas skiriamas teorinei medžiagai, konkrečių įgūdžių (pvz., viešo prisistatymo, reagavimo į vaiko intensyvias emocijas, dėmesingo įsisąmoninimo) mokymuisi. Mažiau dėmesio skiriama kiekvieno dalyvio gyvenimo istorijai ir individualiems išgyvenimams (nors asmenine patirtimi taip pat dalinamasi, aptariami iššūkiai, kylantys taikant įgūdžius, kurių mokomasi). Dažnai skiriami namų darbai. Užsiėmimų skaičius būna ribotas.

Keli įgūdžių lavinimo grupių pavyzdžiai: paauglių socialinių įgūdžių grupės, pozityvios tėvystės programa (čia rasite informaciją apie mūsų vykdomas programas tėvams https://www.sveikatos-biuras.lt/Neitiketini-metai/ ) , dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa ir kt.

Dėmesingu įsisąmoninimu grįsta streso valdymo programa yra laikoma vienu patikimiausių būdų treniruoti dėmesingo įsisąmoninimo įgūdį, kuris itin svarbus mažinant nerimo ir nuotaikos sutrikimų simptomus, norint ugdyti atsparumą stresui, didinti psichologinę gerovę.

Kas yra dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness)?

Dėmesio sutelkimas į dabartinį momentą tam tikru būdu: tikslingai ir nevertinant.

Įgūdis, kuris treniruojamas atliekant meditacijas, kurių šaknys siekia senovės Rytų tradiciją, o forma ir turinys sukurti atlikus tūkstančius mokslinių tyrimų.

Šios programos metu yra mažai teorijos ir daug praktikos. Atliekamos meditacijos, lavinančios dėmesingo įsisąmoninimo įgūdį, vyksta namų darbų ir praktikų aptarimas. Grupės formatas padeda lengviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus: padidina įsipareigojimo jausmą praktikuotis savarankiškai, sudaro galimybę išgirsti kitų patirtis ir užduoti klausimus grupės vadovams bei kartu įveikti kylančius iššūkius medituojant.

Susidūrę su psichikos sveikatos sunkumais, nebijokite išbandyti įvairius pagalbos būdus! „Vieno žmogaus ausys ir širdis gali veikti gydančiai, o kai jų yra dar devynis ar dešimt kartų daugiau, šis poveikis tik stipresnis,“ - sako psichologas Dominykas Šimkus.

Pagal Psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ informaciją, pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė