Renginiai
Gripo sezonas prasideda: ką kartu su savimi parsinešame į uždaras patalpas?
Šią savaitę Lietuvoje prasidėjo 2026–2027 m. gripo sezonas, įprastai trunkantis iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Tai nereiškia, kad visi susirgsime, tačiau artimiausiais mėnesiais su gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis galime susidurti dažniau.
Atvėsus orams daugiau laiko praleisime klasėse, darbo vietose, autobusuose ir namuose. Kartu su mumis į šias patalpas gali patekti ir kvėpavimo takų virusai, pavyzdžiui, gripo virusas, COVID-19 ligą sukeliantis virusas ar respiracinis sincitinis virusas (RSV). Kartais juos platina žmogus, kuris dar nežino, kad serga. Uždarose patalpose būname arčiau vieni kitų ir dalijamės tuo pačiu oru.
Kas vyksta Europoje?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 38-osios savaitės duomenimis, Europos Sąjungos šalyse gripo ir RSV aktyvumas kol kas žemas. Apie gripo atvejus praneša kelios šalys; daugumą jų sukelia A tipo gripo virusai. Dėl gripo į ligonines dažniau patenka 65 metų ir vyresni žmonės. COVID-19 aktyvumas pirminėje sveikatos priežiūroje, palyginti su ankstesne savaite, šiek tiek padidėjo, o ligoninėse šiek tiek sumažėjo. Ligoninėse COVID-19 atvejai daugiausia nustatomi vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Ką galime padaryti, kad virusams būtų sunkiau plisti?
Vėdinkime patalpas
Kalbėdami apie gripą paprastai įsivaizduojame kosintį ar čiaudintį žmogų. Tačiau mokslininkai, tyrę simptomų turinčių gripu sergančių žmonių iškvepiamą orą, jame aptiko užkrečiamo gripo viruso ir tada, kai žmogus nekosėjo ar nečiaudėjo. Tai padeda suprasti, kodėl uždarose patalpose svarbu rūpintis ir oru, kuriuo kvėpuojame.
Patalpas, kuriose būna daugiau žmonių, verta reguliariai vėdinti. Įleidus daugiau lauko oro, virusų dalelių koncentracija patalpoje gali sumažėti. Tai aktualu namuose, klasėje, darbo kabinete ar susitikimų salėje. Kai yra galimybė, verta susitikti lauke.
Nusiplaukime rankas – tai daugiau nei mandagumo taisyklė
Palietę bendrus paviršius dažnai nė nepastebime, kaip rankomis paliečiame veidą. Rankų plovimas su muilu mažina tikimybę virusus pernešti prie akių, nosies ar burnos. Ypač verta nusiplauti rankas grįžus namo, prieš valgį, išsipūtus nosį, pakosėjus ar nusičiaudėjus.
Rankų higienos programos naudą parodė tyrimas 60 Kairo pradinių mokyklų. Mokyklose, kuriose vaikai buvo skatinami reguliariai plautis rankas ir apie higieną mokėsi per žaidimus, užfiksuota mažiau praleistų pamokų dėl į gripą panašių simptomų ir mažiau patvirtinto gripo atvejų. Tyrimas atliktas kitokiomis nei Lietuvos sąlygomis, todėl jo rezultatų negalime tiesiogiai pritaikyti mūsų mokykloms. Vis dėlto jis primena, kad rankų plovimas lengviau tampa įpročiu, kai tam sudaromos sąlygos ir kasdien skiriama dėmesio.
Susirgus – šiek tiek daugiau erdvės kitiems
Jei pradėjome sloguoti, kosėti ar karščiuoti, pagal galimybes likime namuose. Atidėkime apsilankymą pas vyresnius ar lėtinėmis ligomis sergančius artimuosius, o sunegalavusio vaiko neveskime į ugdymo įstaigą. Jei kontakto su kitais išvengti nepavyksta, laikykimės didesnio atstumo ir dėvėkime gerai priglundančią kaukę. Tai būdai sumažinti tikimybę perduoti infekciją kitam žmogui.
Skiepų nuo sezoninio gripo dar teks palaukti
Skiepai nuo sezoninio gripo padeda sumažinti sunkaus gripo ir jo komplikacijų riziką ir ypač svarbūs rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet valstybės lėšomis perkamos vakcinos gydymo įstaigas turėtų pasiekti lapkritį – vėliau nei įprasta. Gamintojo teigimu, pristatymas užtruko dėl vakcinos sudėties atnaujinimo ir gamybai reikalingų medžiagų vėlavimo. Su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria ir kitos Europos šalys, įskaitant Lietuvos kaimynines valstybes.
Nors gripo sezonas jau prasidėjo, pasiskiepyti dar bus laiko: sergamumo gripu pikas Lietuvoje dažniausiai būna sausį–vasarį, o imuninė apsauga po skiepo susiformuoja maždaug per 10–14 dienų.
Valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami 2–7 metų vaikai, nėščiosios, 65 metų ir vyresni, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei medicinos studentai, kurių praktika vyksta gydymo įstaigose. Šių grupių gyventojai dėl skiepijimo galės kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę. Kiti gyventojai gali pasiskiepyti savo lėšomis tokią paslaugą teikiančioje gydymo įstaigoje ar vaistinėje.
Nė vienas įprotis atskirai nesustabdys visų infekcijų. Tačiau pravertas langas, nusiplautos rankos, atidėtas susitikimas susirgus ir gripo skiepas – tai sprendimai, kuriuos galime priimti dėl savęs ir žmonių šalia mūsų.