Renginiai

Visuomenėje dažnai alkoholio vartojimas ir rūkymas vertinami kaip du atskiri žalingi įpročiai. Tačiau tyrimai atskleidžia kur kas grėsmingesnę realybę. Tabakas ir alkoholis vartojami kartu veikia sinergiškai, kitaip tariant, jų poveikis dvigubėja. Tai reiškia, kad jie ne tik papildo, bet ir sustiprina vienas kito neigiamą poveikį, sukeldami organizme grandininę reakciją, kuri didina sunkiausių ligų riziką. Klastinga šių medžiagų sąveika organizmą pažeidžia trimis pagrindiniais lygiais: onkologiniu, kraujotakos sistemos ir neurobiologiniu.

Kancerogenai vėžio riziką padidina dešimtimis kartų

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra tiek tabako dūmus, tiek alkoholį priskiria 1 grupės kancerogenams, kurie skatina vėžio atsiradimą. Kai šios medžiagos į organizmą patenka vienu metu, jų keliamas pavojus tampa itin agresyvus. Tyrimai rodo, kad asmenims, kurie per dieną vartoja nuo 50 gramų gryno alkoholio ir intensyviai rūko (nuo 20 cigarečių per dieną), galvos ir kaklo vėžio rizika padidėja daugiau nei 35 kartus. Net ir lengvai vartojantiems alkoholinius gėrimus bei vidutiniškai rūkantiems asmenims ši rizika vis tiek išauga daugiau nei 4,2 karto, o konkrečios vėžio formos kelia dar didesnį susirūpinimą: gerklų vėžio rizika išauga net 38,7 karto, burnos ertmės vėžio padidėja 36,4 karto, o ryklės vėžio – 26,7 karto. Šį pavojų lemia keli svarbūs biologiniai veiksniai: alkoholis veikia kaip tirpiklis, kuris padidina burnos ir virškinamojo trakto gleivinės pralaidumą, todėl tabako dūmuose esantys nuodai kur kas lengviau skverbiasi tiesiai į audinius. Be to, alkoholio skaidymo produktas acetaldehidas sukelia DNR pažeidimus ir mutacijas, o alkoholis neigiamai veikia kepenų fermentus, todėl šie sunkiau susidoroja su kancerogenais.

Širdis ir kraujagyslės

Visuomenėje dažnai sklando mitas apie nedidelio alkoholio kiekio naudą ar neutralų poveikį. Rūkantiems ir alkoholį saikingai vartojantiems asmenims (iki 50 gramų gryno alkoholio per dieną) širdies, kraujagyslių ir inkstų ligų, tokių kaip miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ar lėtinė inkstų liga, rizika padidėja 2,7 karto. Rūkantiems ir gausiai vartojantiems alkoholį rizika padidėja iki 3,4 karto, o rūkantiems intensyviau (daugiau nei 10 cigarečių per dieną) ir vartojantiems alkoholį šokteli net iki 4,3 karto. Šį žalingą poveikį lemia organizmo fiziologija: alkoholis ir nikotinas kartu priverčia stipriau dirbti simpatinę nervų sistemą ir išskirti streso hormonus katecholaminus (adrenaliną ir noradrenaliną). Kartu šios medžiagos skatina oksidacinį stresą bei laisvųjų radikalų gamybą ir pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį (endotelį), o tai mažina arterijų elastingumą ir sparčiai skatina aterosklerozės vystymąsi.

Smegenys: kodėl šiuos įpročius taip sunku mesti?

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šių medžiagų vartojimas yra glaudžiai susijęs smegenų lygmeniu, o tai paaiškina, kodėl mesti rūkyti, kai vartojamas alkoholis, ar atvirkščiai, yra taip sudėtinga. Vienu metu patekę alkoholio ir tabako dirgikliai sukelia daug stipresnį psichologinį potraukį. Nikotinas smegenyse aktyvina dopamino sistemą ir insulą (smegenų žievės sritis), todėl su alkoholio vartojimu susiję aplinkos signalai gali labiau paskatinti ir sustiprinti potraukį alkoholiui. Be to, nikotinas modifikuoja organizmo vidinių signalų suvokimą, prislopindamas kūno siunčiamus įspėjimus apie didėjantį apsvaigimą ar diskomfortą, todėl žmogus nepastebi didėjančios tolerancijos ir lengvai suvartoja kur kas didesnius alkoholio kiekius. Dėl šios tarpusavio sąveikos bandant mesti rūkyti, būtent alkoholio vartojimas dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl patiriamas atkrytis ir sugrįžtama prie tabako.

Pagrindinė žinutė

Rūkymas ir alkoholis sukuria klastingą biologinę grandinę. Nikotinas nuslopina apsvaigimo pojūtį ir padidina alkoholio patrauklumą, o alkoholis padeda tabako kancerogenams lengviau skverbtis į audinius bei daryti neigiamą poveikį kraujagyslėms.

Informacija parengta remiantis:

1. Eloranta, R., Vilen, S., Keinanen, A. ir kt. (2024). Oral squamous cell carcinoma: Effect of tobacco and alcohol on cancer location. Prieiga per internetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11185050/pdf/TID-22-112.pdf
2. Jun, S., Park, H., Kim, U. Ir kt. (2024). The Combined Effects of Alcohol Consumption and Smoking on Cancer Risk by Exposure Level: A Systematic Review and Meta-Analysis. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38859742/
3. King, C. P., Meyer, P. J. (2022). The Incentive Amplifying Effects of Nicotine: Roles in Alcohol Seeking and Consumption. Prieiga per internetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9707303/pdf/nihms-1852392.pdf
4. Motschman, C., Tiffany, S. (2021). Combined smoking and alcohol cues: Effects on craving, drugseeking, and consumption. Prieiga per internetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8526376/pdf/nihms-1720580.pdf
5. Palatini, P., Mos, L., Saladini, F. Ir kt. (2023). Both Moderate and Heavy Alcohol Use Amplify the Adverse Cardiovascular Effects of Smoking in Young Patients with Hypertension. Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/2077-0383/12/8/2792

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė