Renginiai

„Jaučiuosi puikiai, tikrai galiu vairuoti“ – tai viena pavojingiausių minčių, kuri gali kilti po alkoholio vartojimo. Svarbu suprasti, kad alkoholis „išjungia“ gebėjimą saugiai valdyti automobilį dar iki tol, kol asmuo pats supranta esantis apsvaigęs, todėl saugaus alkoholio kiekio vairuojant nėra.

Lietuva, kartu su kitomis Europos šalimis, yra įsipareigojusi siekti „Vizija 0“ tikslo, kad iki 2050 metų šalies keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Tačiau net ir gerėjant kelių infrastruktūrai, diegiant naujas saugumo priemones bei tobulėjant transporto priemonių technologijoms, vienas veiksnys išlieka itin svarbus, tai paties žmogaus elgesys. Alkoholio vartojimas ir vairavimas yra viena iš rizikingų elgesio kombinacijų, galinčių turėti skaudžių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. 2025-ųjų metų statistika siunčia rimtą pavojaus signalą. Nors neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius mažėja, jų pasekmės tampa vis tragiškesnės.

„Jaučiuosi blaivus“ tėra iliuzija

Vairuotojas gali nesijausti apsvaigęs, tačiau tai nereiškia, kad alkoholis nepaveikė jo gebėjimo vairuoti. Alkoholis gali sutrikdyti dėmesį, reakcijos greitį, psichomotorinius gebėjimus ir gebėjimą vienu metu stebėti kelis eismo situacijos elementus net esant nedidelei alkoholio koncentracijai kraujyje. Eksperimentiniuose tyrimuose nustatyta, kad esant 0,5 g/l alkoholio koncentracijai kraujyje gali būti reikšmingai paveikiamas dėmesys ir budrumas. Kituose tyrimuose nustatyta, kad alkoholio poveikis kai kurioms su vairavimu susijusioms funkcijoms pasireiškia jau esant 0,2–0,5 g/l koncentracijai. Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, vairuotojui tampa vis sunkiau vienu metu tinkamai stebėti kelis dalykus: kelio ženklus, kitus automobilius, pėsčiuosius, kelio situaciją ir savo automobilio valdymą. Tai ypač pavojinga, kai kelyje netikėtai atsiranda kliūtis ar pasikeičia eismo situacija. Pasiekus 0,5–0,8 g/l alkoholio koncentraciją kraujyje, gebėjimas tinkamai paskirstyti dėmesį kelioms užduotims vienu metu yra sutrikęs, todėl avarijos rizika gali padidėti 20 kartų lyginant su blaiviu vairuotoju. Esant 1,2–2,0 g/l alkoholio koncentracijai, rizika žūti auga eksponentiškai greičiau – iki 240 kartų didesnė nei blaivaus eismo dalyvio, kadangi apsvaigęs vairuotojas nebeatlieja jokių gynybinių manevrų (pvz., nestabdo prieš smūgį). Svarbiausia, kad žmogus nebūtinai pats pajus šiuos pokyčius, todėl mintis „aš jaučiuosi gerai, vadinasi, galiu vairuoti“ gali būti labai pavojinga.

2025 m. statistika iškalbinga

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ir Policijos departamento duomenys atskleidžia neraminančią 2025 m. statistiką. Per 2025 m. policijos pareigūnai nustatė 9369 neblaivius vairuotojus. Per visus 2025 metus neblaivūs vairuotojai sukėlė 129 įskaitinius eismo įvykius (tai yra 22 proc. mažiau nei 2024 m.). Šiuose neblaivių vairuotojų sukeltuose įvykiuose 16 asmenų žuvo ir 152 buvo sužeisti. Nors bendra tendencija rodo, kad neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius mažėja (lyginant su 2022–2024 m. vidurkiu, jų sumažėjo ketvirtadaliu), žuvusiųjų skaičius tokiuose įvykiuose išaugo 23 proc. Taip pat nustatyta, kad neblaivūs eismo dalyviai buvo kalti dėl 21 proc. visų nuvažiavimų nuo kelio bei 12 proc. priešpriešinių susidūrimų. Tragedijos keliuose paliečia ne tik vairuotojus. Praėjusiais metais keliuose žuvo bent 10 neblaivių pėsčiųjų, kurie važiuojamojoje dalyje stovėjo, gulėjo arba ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Taurės kaina matuojama ne tik prarastomis gyvybėmis, bet ir finansiniais nuostoliais. Kelių eismo įvykiai 2025 m. Lietuvos valstybei kainavo 200,58 mln. eurų. Ši socialinė ir ekonominė žala per pastaruosius ketverius metus šoktelėjo apie 56 procentus. 2026 m. sausio– birželio mėnesio statistika rodo, kad dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 61 eismo įvykis, sužeistų buvo 73, o žuvusiųjų 3 asmenys.

Vienintelis saugus pasirinkimas – nevairuoti išgėrus

Saugus eismas prasideda ne tuomet, kai automobilis jau užvestas. Jis prasideda nuo sprendimo, priimto dar prieš išgeriant. Jeigu žinote, kad vartosite alkoholį, iš anksto suplanuokite, kaip grįšite namo. Pasirinkite taksi ar pavėžėjimo paslaugą, susitarkite su blaiviu vairuotoju, kuris galės jus parvežti arba rinkitės kitą saugų būdą pasiekti namus.

Prieš sėdant prie vairo verta užduoti sau klausimą „Ar tikrai verta dėl vienos taurės rizikuoti savo ir kito žmogaus gyvybe?“. Jeigu planuojate vairuoti, nevartokite alkoholio. Jeigu išgėrėte, nesėskite prie vairo. Kelyje antros galimybės gali nebebūti.

Informacija parengta remiantis:

1. Babor, T. F., Casswell, S., Graham, K. ir kt. (2022). Drinking and driving: prevention and countermeasures. Prieiga per internetą: https://academic.oup.com/book/45328/chapter/389222217
2. Goldenbeld, C. (2024). Thematic report – Alcohol and Drugs. Prieiga per internetą: https://road-safety.transport.ec.europa.eu/document/download/bd2408b2-64ce-44a8-a4ca-d7820c7c91ba_en?filename=ERSO-TR-alcohol_drugs_2023.pdf
3. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra. (2026). 2026 metų II ketvirčio eismo įvykių apžvalga. Prieiga per internetą: https://tka.lt/wp-content/uploads/2023/03/2026-II-ketvircio-ataskaita.pdf
4. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra. (2026). Eismo įvykių statistika 2022–2025 m. Prieiga per internetą: https://tka.lt/wp-content/uploads/2023/03/EI-statistika-2022-2025.pdf

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė