Naujienos

Rugsėjo 26 dieną minima Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena. Ji primena, kad žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo asmeninių įpročių ar sveikatos priežiūros, bet ir nuo aplinkos, kurioje gyvename, mokomės, dirbame ir ilsimės.

2026 metų šios dienos tema – „Aplinkos sveikata: remkimės mokslu, kad apsaugotume bendruomenes“ (angl. Environmental Health: Standing with Science to Protect Communities). Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija pabrėžia, kad aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos sprendimai turi būti grindžiami patikimais moksliniais duomenimis. Specialistų užduotis – ne tik nustatyti aplinkoje esančius pavojus, bet ir padėti mokslines žinias pritaikyti praktiškai: rengiant teisės aktus, planuojant miestus, vertinant riziką ir informuojant visuomenę.

Aplinkos sveikata apima daugelį kasdienio gyvenimo sričių: oro ir geriamojo vandens kokybę, maisto saugą, triukšmą, gyvenamųjų patalpų būklę, atliekų tvarkymą, cheminių medžiagų naudojimą, klimato kaitos poveikį bei saugias darbo ir poilsio sąlygas. Šie veiksniai dažnai veikia kartu, todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą problemą, o visą žmogų supančią aplinką.

Oro tarša ir triukšmas išlieka svarbūs iššūkiai

Nors oro kokybė Europoje palaipsniui gerėja, oro tarša vis dar laikoma didžiausiu su aplinka susijusiu pavojumi sveikatai šiame regione. 2026 metais paskelbti Europos aplinkos agentūros duomenys rodo, kad daugiau kaip devyni iš dešimties europiečių vis dar kvėpuoja oru, kuriame kai kurių teršalų koncentracija viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus lygius.

Užterštas oras gali neigiamai veikti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Jautresni jo poveikiui yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

Ne mažiau svarbus aplinkos veiksnys yra triukšmas. Ilgalaikis kelių, geležinkelių, oro transporto ar nuolat veikiančių įrenginių keliamas triukšmas gali trikdyti miegą, didinti įtampą, bloginti dėmesio sutelkimą ir prisidėti prie širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimų. Tylesnės gyvenamosios vietos, želdynai ir tinkamas miestų planavimas yra svarbios sveikos aplinkos dalys.

Klimato pokyčiai veikia ir žmonių sveikatą

Dažnėjančios karščio bangos, intensyvios liūtys, sausros, miškų gaisrų dūmai ir ilgėjantis žiedadulkių sezonas sukelia naujų pavojų sveikatai. Prisitaikymas prie klimato pokyčių turi prasidėti vietos bendruomenėse. Tam svarbu išsaugoti medžius ir žaliąsias erdves, sudaryti galimybes atsivėsinti per karščius, užtikrinti prieinamą geriamąjį vandenį ir pasirūpinti žmonėmis, kurie patys negali tinkamai apsisaugoti.

Ką galime padaryti kasdien?

Gyventojams rekomenduojama stebėti oficialius oro kokybės ir orų perspėjimus. Esant didelei oro taršai verta trumpinti intensyvią veiklą lauke, ypač prie judrių gatvių, o per karščius – gerti pakankamai vandens, vengti tiesioginės saulės ir pasirūpinti vienišais ar sveikatos problemų turinčiais artimaisiais.

Namuose svarbu reguliariai vėdinti patalpas, nerūkyti viduje, tinkamai prižiūrėti šildymo ir vėdinimo įrenginius. Šachtinių šulinių ar individualių gręžinių vandenį naudojantiems žmonėms reikėtų periodiškai tikrinti jo kokybę, ypač jeigu šį vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai.

Renkantis informaciją apie aplinkos poveikį sveikatai verta remtis valstybės institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų ir mokslo organizacijų skelbiamais duomenimis. Sensacingi teiginiai, nepagrįsti patikimais tyrimais, gali kelti nereikalingą baimę arba paskatinti netinkamus sprendimus.

Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena kviečia prisiminti, kad sveika aplinka kuriama bendromis pastangomis. Mokslu pagrįsti sprendimai, atsakingas institucijų darbas ir sąmoningi kasdieniai pasirinkimai padeda saugoti ne tik gamtą, bet ir dabartinių bei ateities kartų sveikatą.