Renginiai

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vaikų emocinę sveikatą, saugumą ir teisę augti aplinkoje, kurioje jie jaustųsi išgirsti bei gerbiami. Pabrėžiama, kad vaikų gerovė šiandien tampa viena svarbiausių visuomenės sveikatos ir švietimo sričių, nes vaikystėje patiriamos emocijos, santykiai ir aplinka turi ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vaikystė ir paauglystė yra itin svarbūs laikotarpiai formuojantis emociniams bei socialiniams įgūdžiams. Būtent šiuo metu ugdomas gebėjimas valdyti emocijas, kurti santykius, spręsti konfliktus ir pasitikėti savimi. Tačiau pastebima, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su emociniais sunkumais. PSO duomenimis, pasaulyje vienas iš septynių 10–19 metų amžiaus paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimų.

Vaikai šiandien susiduria su didesniu emociniu krūviu

Vaikai auga nuolatinio informacijos srauto, socialinių tinklų ir didelio visuomenės spaudimo aplinkoje. Pastebima, kad vis daugiau vaikų susiduria su nerimu, vienišumu, emociniu nuovargiu ar baime neatitikti aplinkinių lūkesčių. Vienas ryškiausių pastarųjų metų iššūkių, tai sparčiai augantis socialinių tinklų vaidmuo vaikų gyvenime. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos (toliau – HBSC, 2022 m.) tyrimų duomenys parodė, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių išaugo nuo 7 proc. (2018 m. rezultatai) iki 11 proc. (2022 m. rezultatai). Tyrime dalyvavo beveik 280 tūkst. 11, 13 ir 15 metų amžiaus jaunuolių iš 44 Europos, Centrinės Azijos ir Kanados šalių bei regionų. Tyrimo autoriai pažymi, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas pasireiškia sunkumais kontroliuoti laiką internete ir neigiamomis pasekmėmis kasdieniame gyvenime. Tačiau iššūkių vaikams kelia ne tik technologijos. Vis dažniau kalbama apie spaudimą būti „tobuliems“, pvz., gerai mokytis, atrodyti nepriekaištingai, būti aktyviems ir nuolat demonstruoti aukštus pasiekimus. Tačiau nuolatinis spaudimas gali lemti emocinį pervargimą, mažesnę savivertę ir didesnę psichologinių sunkumų riziką.

Mažėjantis šeimos palaikymo jausmas

Dar vieną svarbią tendenciją atskleidė 2024 m. paskelbta HBSC ataskaita. Joje nustatyta, kad aukštą šeimos palaikymą 2022 m. jautė 67 proc. paauglių, kai 2018 m. tokių buvo 73 proc. Ypač ryškus pokytis nustatytas tarp merginų, jų grupėje aukštą šeimos palaikymą jaučiančių paauglių dalis sumažėjo nuo 72 proc. iki 64 proc. Šie duomenys verčia susimąstyti. Nors gyvename laikais, kai bendravimo priemonių turime daugiau nei bet kada anksčiau, dalis vaikų jaučiasi vis mažiau palaikomi ir suprasti. Tyrėjai pabrėžia, kad šeimos palaikymas yra vienas svarbiausių apsauginių veiksnių vaikų emocinei sveikatai. Vaikai, kurie jaučiasi girdimi ir palaikomi, lengviau įveikia sunkumus, drąsiau kalba apie problemas ir turi geresnius emocijų valdymo įgūdžius.

Didėjantis mokyklos spaudimas

Toje pačioje HBSC ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į augantį mokyklos keliamą spaudimą. Tyrimo duomenimis, tarp 15 metų merginų didelį mokymosi spaudimą 2022 m. jautė 63 proc. apklaustųjų, kai 2018 m. tokių buvo 54 proc. Pažymima, kad akademiniai lūkesčiai, konkurencija, didelis krūvis bei nuolatinis siekis aukštų rezultatų gali reikšmingai paveikti vaikų emocinę būklę.

Vaikams svarbiausia ryšys ir saugumas

Nors statistika atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, specialistai pabrėžia, kad vienas stipriausių apsauginių veiksnių vaikui išlieka stabilus emocinis ryšys su suaugusiaisiais. PSO ekspertai akcentuoja, kad vaikų emocinei gerovei itin svarbi pagarbi komunikacija šeimoje, saugi mokyklos aplinka, aiškios ribos ir galimybė vaikui jaustis vertinamam ne tik už pasiekimus.
UNICEF pabrėžia, kad vaikų emocinė sveikata turi būti laikoma ne mažiau svarbia nei fizinė sveikata. Nuo vaikystėje patiriamo saugumo ir emocinio palaikymo priklauso ne tik dabartinė vaiko savijauta, bet ir jo gebėjimas ateityje kurti santykius, mokytis, dirbti bei pasirūpinti savimi.

Girdėkime vaikus, gerbkime jų jausmus ir leiskime augti saugioje, palaikančioje aplinkoje, nes kiekvienas vaikas turi teisę jaustis svarbus.

Informacija parengta remiantis:

1. UNICEF (2023). Global Annual Results Report 2023: Mental Health. Prieiga per internetą: https://www.unicef.org/media/161436/file/Spotlight%20Global%20Thematic%20Fund%20Mental%20Health.pdf
2. World Health Organization (2024). Rising school pressure and declining family support especially among girls, finds new WHO/Europe report. Prieiga per internetą: https://www.who.int/europe/news/item/13-11-2024-rising-school-pressure-and-declining-family-support-especially-among-girls--finds-new-who-europe-report
3. World Health Organization (2024). Teens, screens and mental health. Prieiga per internetą: https://www.who.int/europe/news/item/25-09-2024-teens--screens-and-mental-health
4. World Health Organization (2025). Mental health of adolescents. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/adolescent-mental-health

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė