Renginiai

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp paauglių išlieka viena iš svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Šis reiškinys nėra atsitiktinis, jį lemia įvairūs individualūs, šeimos ir socialinės aplinkos veiksniai. Norint veiksmingai spręsti problemą, svarbu suprasti, kodėl jauni žmonės pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kokios pasekmės gali kilti ir kokios priemonės padeda apsaugoti jaunimą.

Kodėl paauglystė yra jautrus laikotarpis?

Paauglystė – tai laikotarpis, kai jauni žmonės intensyviai formuoja savo tapatybę, socialinius santykius ir sprendimų priėmimo įgūdžius. Šiame etape dažniau pasireiškia eksperimentavimas ir rizikingas elgesys. Daugelis suaugusiųjų, turinčių priklausomybę, pradėjo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dar paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali turėti ne tik trumpalaikių, bet ir ilgalaikių pasekmių. Jauni žmonės, vartojantys šias medžiagas, dažniau susiduria su fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, didesne traumų, smurto ar teisinių problemų rizika, taip pat prastesniais mokymosi rezultatais.

Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dažnai prasideda dar paauglystėje ir vėliau gali lemti priklausomybės išsivystymą. Nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. suaugusiųjų, turinčių priklausomybės problemų, pirmą kartą narkotines medžiagas išbandė dar iki pilnametystės. Jaunimo elgsenos tyrimų duomenimis, apie 15 proc. vidurinių mokyklų mokinių yra bent kartą vartoję neteisėtas psichoaktyviąsias medžiagas, o 14 proc. yra netinkamai vartoję receptinius opioidinius vaistus. Sisteminių tyrimų analizė taip pat rodo, kad tam tikri veiksniai stipriai didina vartojimo riziką: pvz., paaugliai, pasižymintys didesniu impulsyvumu, turi 2 – 4  kartus didesnę narkotinių medžiagų vartojimo tikimybę, o manantys, kad kanapių vartojimas nėra pavojingas, jas vartoja daugiau nei 8 kartus dažniau. Šie duomenys rodo, kad paauglystė yra kritinis laikotarpis, kai prevencija gali turėti didžiausią poveikį.

Kokią žalą gali sukelti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas?

Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra susijęs su įvairiomis neigiamomis pasekmėmis. Tai gali būti sveikatos sutrikimai, didesnė psichikos problemų rizika, socialiniai sunkumai ar net mokyklos nelankymas. Be to, tyrimai atskleidžia ryšį tarp psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų rizikingų elgesio formų, pvz., dažniau pasitaiko rizikingas seksualinis elgesys, patiriamas smurtas ar emociniai sunkumai. Kuo anksčiau pradedamas vartojimas, tuo didesnė rizika, kad vėliau gali išsivystyti priklausomybė ir ilgalaikės sveikatos problemos.

Kodėl paaugliai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

Moksliniai tyrimai rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą lemia daugelio veiksnių sąveika: individualūs, šeimos ir bendruomenės veiksniai.

Individualūs veiksniai

Kai kurie asmenybės bruožai gali didinti riziką pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidžia, kad didesnis impulsyvumas ar polinkis į rizikingą elgesį yra susijęs su didesne priklausomybės tikimybe. Taip pat svarbūs emociniai sunkumai. Paaugliai, kuriems sunku valdyti emocijas ar kurie patiria psichologinių problemų, dažniau pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas siekdami pabėgti nuo neigiamų išgyvenimų. Tyrimai rodo ir dar vieną svarbų aspektą, tai paauglių požiūris į psichoaktyviąsias medžiagas. Jaunuoliai, kurie mano, kad medžiagų vartojimas nėra pavojingas, yra daug labiau linkę jas išbandyti.

Šeima

Šeima turi labai svarbų vaidmenį. Įrodyta, kad šeimoje kylantys konfliktai, smurtas, nepriežiūra ar emocinės traumos gali didinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką. Taip pat svarbus tėvų ryšys ir bendravimas su vaikais. Nurodoma, kad nepakankama tėvų kontrolė, ryšio trūkumas, nekontroliuojamos išlaidos ar šeimos narių vartojamos psichoaktyviosios medžiagos gali didinti paauglio vartojimo riziką. Įrodyta, kad teigiami šeimos santykiai ir palaikymas veikia kaip svarbus apsauginis veiksnys. Tyrimai pabrėžia, kad stiprūs ryšiai šeimoje gali padėti apsaugoti jaunimą nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

Bendraamžių ir aplinkos įtaka

Vienas svarbiausių veiksnių paauglystėje yra bendraamžių įtaka. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurių draugai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, patys turi didesnę tikimybę pradėti vartoti. Bendraamžių spaudimas dažnai kyla iš noro pritapti prie grupės. Paaugliams svarbu jaustis priimtiems, todėl jie kartais linkę elgtis taip, kaip elgiasi jų draugai. Svarbus ir platesnis socialinis kontekstas – tai bendruomenė, mokykla, laisvalaikio veiklos. Tyrimai rodo, kad struktūruotos veiklos stoka ir neorganizuotas laisvalaikis gali didinti riziką pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Kokie veiksniai padeda apsaugoti jaunimą?

Nors rizikos veiksnių yra daug, tyrimai taip pat išskiria veiksnius, kurie padeda sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybę. Vienas svarbiausių apsauginių veiksnių yra stiprūs santykiai ir ryšys su šeima. Pozityvus bendravimas, tėvų palaikymas ir domėjimasis vaikų gyvenimu padeda jaunimui priimti saugesnius sprendimus. Svarbų vaidmenį turi ir mokykla. Tyrimai rodo, kad mokytojų lyderystė ir mokyklos prevencinės programos gali būti svarbi priemonė mažinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Taip pat svarbūs asmeniniai įgūdžiai: socialiniai gebėjimai, gebėjimas spręsti problemas, motyvacija ir gebėjimas siekti asmeninių tikslų. Tokie įgūdžiai padeda paaugliams atsispirti spaudimui ir rinktis sveikesnius elgesio būdus.

Prevencija – tai bendras šeimos, mokyklos ir visuomenės darbas

Efektyviausia prevencija yra kompleksinė. Ji turi apimti ne tik informavimą, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą bei emocinę paramą. Svarbios prevencijos priemonės apima:
* tėvų švietimą ir įtraukimą į vaikų ugdymą;
* mokyklines programas, kurios ugdo socialinius ir emocinius įgūdžius;
* psichologinę pagalbą ir psichosocialines intervencijas jauniems žmonėms, kurie jau susiduria su sunkumais.
Tokios priemonės padeda ne tik mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, bet ir stiprina jaunų žmonių gebėjimą priimti atsakingus sprendimus.

Ką svarbu prisiminti?

Paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia įvairūs asmeniniai, šeimos ir socialiniai veiksniai. Todėl veiksminga prevencija turi būti orientuota ne tik į problemos pasekmes, bet ir į jos priežastis. Kuo anksčiau pastebimos rizikos ir suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė apsaugoti jaunuolius nuo ilgalaikių sveikatos, socialinių ir emocinių problemų.

Informacija parengta remiantis:

1. Avci, M. (2025). Adolescents’ experiences with substance use: risks, protective factors and interventions. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1186/s40359-025-03125-w?utm
2. Growing up drug free: a parent’s guide to substance use prevention (2021). Prieiga per internetą: https://www.ed.gov/sites/ed/files/2022/01/Final-508-Compliant-Online-small.pdf
3. Nawi, A. M., Ismail, R., Ibrahim, F. Ir kt. (2021). Risk and protective factors of drug abuse among adolescents: a systematic review. Prieiga per internetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8590764/
4. Piko, B. F. (2026). Risk and Protective Factors of Smoking, Drinking, and Drug Use in a Sample of Hungarian Adolescents. Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/2813-2882/4/1/3?utm
5. U.S. Centers for Disease Control and Prevention (CDC) (2024). Substance Use Among Youth. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/youth-behavior/risk-behaviors/substance-use-among-youth.html

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė