Naujienos

Rūkymas išlieka vienas pagrindinių veiksnių, keliančių didelę onkologinių susirgimų riziką. Nors pastaruoju metu populiarėja elektroninės cigaretės ir kitos rūkymo alternatyvos, jų ilgalaikis poveikis sveikatai dar nėra visiškai ištirtas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tabako dūmai sukelia įvairius molekulinius pokyčius ląstelėse, įskaitant DNR pažeidimus, uždegimą ir genų mutacijas, kurie lemia vėžio vystymąsi. Tyrimai taip pat parodė, kad rūkymo nutraukimas bet kuriame amžiuje žymiai sumažina vėžio riziką.

Tradicinių cigarečių rūkymas ir plaučių vėžio rizika

Cigarečių dūmuose yra daug kancerogeninių medžiagų, įskaitant poliaromatinius angliavandenilius ir nitrozaminus, kurios tiesiogiai siejamos su įvairiomis vėžio formomis. Rūkantieji turi kelis kartus didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu nei nerūkantys. Net antrinis rūkymas, kitaip vadinamas pasyviu rūkymu, padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad rūkymo intensyvumas ir trukmė tiesiogiai koreliuoja su plaučių vėžio tikimybe. Kuo ilgiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika, tačiau nutraukus rūkymą rizika gali ženkliai sumažėti.

Elektroninės cigaretės yra saugesnės ar tai tik iliuzija?

Elektroninės cigaretės, patekusios į rinką, buvo laikomos saugesne alternatyva tradiciniam rūkymui, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jų poveikis sveikatai nėra nekenksmingas. Elektroninių cigarečių aerozoliuose randamos medžiagos gali sukelti oksidacinį stresą ir genotoksinį poveikį, kuris gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Tyrimai taip pat rodo, kad žmonėms, kurie vartoja tiek tradicines, tiek elektronines cigaretes („dvigubi vartotojai“), vėžio rizika gali būti didesnė nei tiems, kurie rūko tik tradicines cigaretes.

Jaunimo rūkymo ir elektroninių cigarečių vartojimo tendencijos Lietuvoje

2024 m. buvo atliktas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (toliau – ESPAD) (ang. European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tarp 15–16 metų moksleivių 37 šalyse. Rezultatai parodė, kad tabako ir nikotino produktų vartojimo tendencijos skiriasi tiek tarp šalių, tiek tarp skirtingų rūkymo formų. Apskritai Lietuvoje bent kartą gyvenime rūkė 36,3 proc., o 7,4 proc. paauglių rūkė kasdien per 30 d. (Europos vidurkis – 7,9 proc.). Elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė rūkyti 51,3 proc. mokinių (Europos vidurkis – 44 proc.), deja, 31 proc. jų tai darė dar nesulaukę 13 metų amžiaus. Šis rodiklis atskleidžia ankstyvą susidomėjimą elektroninėmis cigaretėmis šalyje tarp vaikų.

Ką verta apmąstyti kiekvienam

Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas išlieka vienu reikšmingiausių onkologinių susirgimų rizikos veiksnių. Tradicinių cigarečių vartojimas aiškiai siejamas su plaučių ir kitų vėžio formų išsivystymu, o rizika kyla ne tik patiems rūkantiems, bet ir aplinkiniams, patiriantiems pasyvų rūkymą. Elektroninės cigaretės, nors buvo laikomos saugesne alternatyva, nėra nekenksmingos. Tyrimai rodo, kad jų aerozoliuose esančios cheminės medžiagos gali sukelti biologinius pokyčius, susijusius su vėžio vystymusi, o kartu vartojant tradicines ir elektronines cigaretes rizika gali dar labiau padidėti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į jaunimą. Ankstyvas nikotino vartojimas didina priklausomybės ir ilgalaikių sveikatos pasekmių riziką. Moksliniai duomenys taip pat patvirtina, kad rūkymo nutraukimas bet kuriame amžiuje yra prasmingas žingsnis, galintis reikšmingai sumažinti vėžio riziką ir prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos.

Informacijos šaltiniai:

1. Bitton, M. A., Carbona, D., Harris, R. E. (2026). Vaping, smoking and risk of early onset lung cancer. Prieiga per internetą: https://www.frontiersin.org/journals/oncology/articles/10.3389/fonc.2025.1741978/full
2. CDC (2024). Health Effects of Cigarettes: Cancer. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/tobacco/about/cigarettes-and-cancer.html
3. Mohapatra, S., Tiwari, A., Kandala, A. ir kt. (2025). The risk of lung cancer from vaping or e-cigarette usage: a systematic review. Prieiga per internetą: https://www.esmoopen.com/article/S2059-7029%2825%2901779-X/fulltext
4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2025). Nerimą kelianti rūkymo tarp jaunimo statistika: ekspertai dalijasi įžvalgomis ir patirtimi. Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/kurybinese-dirbtuvese-studentai-ieskos-budu-kaip-pakeisti-nerima-keliancia-rukymo-statistika-tarp-jaunimo-4Ut/
5. Possenti, I., Romelli, M., Carreras, G. ir kt. (2024). Association between second-hand smoke exposure and lung cancer risk in never-smokers: a systematic review and meta-analysis. Prieiga per internetą: https://boa.unimib.it/retrieve/8b0c226c-c816-418f-9219-ac93e0e928eb/Possenti%2520et%2520al-2024-European%2520Respiratory%2520Review-VoR.pdf
6. World Health Organization (2025). Effects of tobacco on health. Prieiga per internetą: https://www.who.int/europe/news-room/fact-sheets/item/effects-of-tobacco-on-health
7. Xu, Y., Qi, J., Liu, J., Jis, Y. (2024). Global research trends and hotspots on smoking and lung cancer from 1994–2023: A bibliometric analysis. Prieiga per internetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11350636/
8. Zhao, S., Zhang, X., Wang, J. Ir kt. (2023). Carcinogenic and non-carcinogenic health risk assessment of organic compounds and heavy metals in electronic cigarettes. Prieiga per internetą: https://www.nature.com/articles/s41598-023-43112-y

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė