Renginiai

Vis dar gajus mitas, kad atšalus orams alkoholis padeda „sušilti“. Tačiau yra priešingai, alkoholio vartojimas šaltyje padidina hipotermijos riziką ir gali sukelti pavojingų pasekmių sveikatai, net jei žmogus pats  jaučiasi šilčiau.

Netikras šilumos pojūtis

Vartojant alkoholį, išsiplečia odos kraujagyslės, todėl daugiau šilto kraujo patenka į odos paviršių ir žmogus pajunta malonų šilumos pojūtį, tačiau tai tik pojūtis, nes iš tiesų organizmas tuo metu praranda daugiau šilumos, ją išskirdamas į išorę. Specialistai pabrėžia, kad alkoholis nešildo kūno, o priešingai, pagreitina jo atvėsimą. Dėl klaidingo šilumos pojūčio žmogus gali tinkamai neįvertinti situacijos ir per šalčius bandyti sušilti vartodamas stipriuosius alkoholinius gėrimus.

Sutrikdoma natūrali organizmo apsauga nuo šalčio

Žmogaus organizmas turi veiksmingas apsaugos sistemas nuo šalčio: kraujagyslių susitraukimą ir drebulį, kurie padeda išsaugoti ir gaminti šilumą bei įspėja, kad būtina šilčiau apsirengti arba eiti į šiltą patalpą. Deja, alkoholis apsauginius organizmo šalčio mechanizmus susilpnina. Termoreguliacijos modelis rodo, kad alkoholis trukdo organizmui pereiti į efektyvią „kompensacinę fazę“, kai kūnas aktyviai ginasi nuo šalčio. Būtent dėl šios priežasties kūno temperatūra gali kristi greičiau ir ne iš karto pastebimai.

2025 m. publikuotas skandinavų tyrimas, analizavęs pacientus, patyrusius atsitiktinę hipotermiją, atskleidė aiškią tendenciją, kad alkoholio vartojimas buvo vienas reikšmingų sunkios hipotermijos rizikos veiksnių. Tyrėjai nustatė, kad alkoholį vartoję asmenys dažniau patirdavo sunkesnes hipotermijos formas, jiems dažniau prireikdavo hospitalizacijos, o sveikimo prognozės buvo prastesnės. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie daugiau laiko praleido lauke žiemą.

Kodėl alkoholis šaltyje ypač pavojingas?

Specialistai išskiria kelis esminius veiksnius:

• alkoholis didina organizmo šilumos praradimą, nors subjektyviai sukelia šilumos pojūtį;
• silpnina organizmo reakcijas į šaltį (drebulį, kraujagyslių susitraukimą);
• slopina budrumą ir sprendimų priėmimą, todėl žmogus gali nepastebėti sušalimo pavojaus;
• didina nelaimingų atsitikimų ir sušalimo riziką.

Būtina prisiminti!

Alkoholis nėra veiksminga ar saugi priemonė organizmui apsisaugoti nuo šalčio. Tai vienas iš veiksnių, didinančių riziką sveikatai ir gyvybei, net jei pats žmogus jaučiasi gerai ir jam „nešalta“. Todėl žiemą, ypač leidžiant laiką lauke, svarbiausios apsaugos priemonės išlieka paprastos ir patikimos: oro sąlygoms pritaikyti drabužiai ir avalynė, aktyvus judėjimas, šilti gėrimai (arbata, vanduo) ir sąmoningas oro sąlygų ir rizikos vertinimas. Alkoholio vartojimas prie šių priemonių nepriskiriamas

Informacija parengta remiantis:

1. Mountain Medicine Consulting. (2025). How does alcohol make us more susceptible to hypothermia? Prieiga per intenetą: https://www.mountainmedconsulting.com/blog/five-ways-alcohol-can-make-individuals-more-susceptible-to-hypothermia
2. Jari, P., Jarkko, N., Tatu-Matti, K. ir kt. (2025). Factors related to 30-day survival rate following accidental hypothermia – a retrospective single-center study from Northern Finland. Prieiga per intenetą: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12595682/
3. Zhao, J., Wang, Y., Ou, D. ir kt. (2024). Predicting survival time for cold exposure by thermoregulation modeling. Prieiga per intenetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S036013232301154X

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė