Renginiai

Tarptautinė nerūkymo diena yra minima kiekvienų metų trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Ši diena yra puiki proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

Mesti rūkyti yra iššūkis sau

Norėdami išvengti nemalonių psichologinių pojūčių, neretai norintieji mesti rūkyti neišlaiko metimo programos ir vėl grįžta prie rūkymo, tarsi tai būtų vienintelis nusiraminimo būdas. Pasak atliktų tyrimų, yra du būdai, kaip rūkymas gali daryti įtaką depresijos atsiradimui. Pirma, tai nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai, kurie tarsi palengvina depresijos simptomus, o antra, kad rūkymas keičia smegenų veiklą, todėl nustojus rūkyti, psichinė sveikata pablogėja ir žmogų apima toks stiprus noras rūkyti, lyg tai būtų tiesiog išsigelbėjimas. Šis patiriamas stresas skatina poreikį užsirūkyti. Pastebėta, kad net ir po ilgo abstinencijos laikotarpio, patirtas staigus stresas dažnai atnaujina potraukį rūkyti, tam, kad palengvėtų emocinė įtampa. Motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliavimu. Rūkantieji teigia, kad rūkyti norisi ypač tada, kai jaučiamas stiprus nerimas, stresas, liūdesys, o parūkius, šie jausmai tarsi palengvėja ir suteikiamas apgaulingas ramybės jausmas. Deja, bet šis poveikis yra trumpalaikis, kurį greitai pakeičia kiti pojūčiai, tokie kaip dirglumas, dėmesio koncentracijos stoka ir pan. 

Su kokiais sunkumais susiduriama metant rūkyti:

• stipriai išreikšta priklausomybė nikotinui (stiprūs abstinencijos reiškiniai anksčiau buvusių bandymų mesti rūkyti metu; per parą surūkoma 20 cigarečių ar daugiau; pirmą cigaretę ryte surūkoma per 30 min. nuo pabudimo);
• aukštas patiriamo streso lygis;
• alkoholio vartojimo įpročiai (metant rūkyti patariama bent mėnesį susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų vartojimo);
• psichikos sutrikimai (buvusi ar esama depresija, šizofrenija, priklausomybė kitoms psichoaktyviosioms medžiagoms);
• baimė priaugti svorio (svarbu sveikai maitintis ir didinti fizinį aktyvumą).

Kas sudaro sėkmingas sąlygas mesti rūkyti šiandien:

• noras mesti rūkyti: norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – niekas nepadės;
• aiškūs metimo motyvai: sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau), pinigų taupymas, geras pavyzdys kitiems, estetinis (dingsta nemalonus kvapas iš burnos, patalpose, nebegelsta dantys, pagražėja oda), ekologinis (sumažėja aplinkos ir patalpų oro tarša);
• psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas);
• žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors kramtymas, vandens gėrimas, relaksacija ir kt.);
• aplinkinių parama (lengviau mesti kartu su artimu žmogumi, draugu, bendradarbiu, paprašius aplinkinių, kad būtų kantrūs, suprastų kaip yra sunku, nerūkytų metančiojo akivaizdoje).

Sėkmingas metimas rūkyti gali būti tik tada, kai žmogus save motyvuoja ir pasiryžta mesti ne rytoj, bet šiandien ir dabar. Rekomenduojama, kiekvienam norinčiam mesti rūkyti, pasidaryti sau tinkamų ir svarbių priežasčių sąrašą, kodėl metus rūkyti žmogui bus nauda. Taip pat susirašyti ir būdus, kurie padės neprarasti motyvacijos ir suteiks stiprybės nepasiduoti bet kokiai pagundai. Sėkmingą metimą garantuos, jeigu puikiai žmogus iš anksto apgalvos visus susiformavusius įpročius, kada yra rūkoma (pvz., tik ką atsikėlus ryte, patyrus nervinę įtampą, išeinant iš namų, geriant kavą ir pan.). Šių įpročių žinojimas padės pakeisti savo elgesį ir senus įpročius keisti naujais (pvz., patyrus įtampą, užsiimti fiziškai aktyvia veikla ar meditacija, prie kavos pasirinkti kokį nors užkandį).

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė