Renginiai

Kas tai?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga, su kuria susiduria ne tik specialistai – gydytojai pulmonologai, bet ir šeimos, vidaus ligų gydytojai, radiologai. Dėl didelio šios ligos paplitimo, panašių rizikos bei kitų veiksnių LOPL ligonius dėl gretutinių ligų tenka konsultuoti ir gydyti kardiologams, neurologams, endokrinologams, anesteziologams reanimatologams, įvairių sričių chirurgams ir kitiems gydytojams. LOPL dažniausiai pablogina gretutinių ligų bei operacijų eigą. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pastebi, kad 2024 m. Šiaulių mieste užfiksuota 2269 LOPL sergančiųjų, o bendrai Lietuvos mastu – 68316 atvejų.

Požymiai ir simptomai

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai liga, kuriai būdingi lėtiniai respiraciniai simptomai (kosulys, skrepliavimas ir/ar dusulys) bei nuolatinė bronchų obstrukcija, susidaranti dėl kvėpavimo takų ir/ar plaučių pažeidimo, kuriuos dažniausiai sukelia įkvepiamos žalingos dalelės ar dujos, paprastai susijusios su ilgalaikiu tabako rūkymu. LOPL būdingas lėtinis kvėpavimo takų, plaučių parenchimos ir kraujagyslių uždegimas. Atkreipiamas dėmesys, jog rūkančiam asmeniui pirmieji simptomai atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Rūkydamas žmogus dažniausiai kosti taip, kad net nepastebi, kai kosulys pakinta, atsiranda skrepliavimas, kuris tampa nuolatiniu. Ilgainiui pradeda varginti dusulys, krūtinė tampa sunki.

Rizikos veiksniai

Svarbiausi LOPL rizikos veiksniai yra tabako rūkymas, aplinkos teršalai, paveldimas genetinis polinkis ir dažnos respiracinės infekcijos vaikystėje. Rūkymas (taip pat ir pasyvus) lemia apie 80 proc. visų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų. LOPL reikėtų įtarti rūkančiam ar plaučiams kenksmingomis sąlygomis dirbančiam asmeniui, ypač vyresniam kaip 40 metų, kai yra lėtinei plaučių ligai būdingų požymių, iš kurių svarbiausi yra lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas ir dusulys.

Diagnostika ir gydymas

Ankstyva LOPL diagnostika leidžia ne tik patvirtinti ligą, bet kartu identifikuoti dusulio ir kitų simptomų priežastį. Atlikus spirometriją, net ir tais atvejais, kai LOPL diagnozė (dar) nepatvirtinama, pacientas gali būti sėkmingai paskatintas mesti rūkyti, sveikiau gyventi. Patvirtinus (ankstyvą) LOPL, paskirtas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas gali sumažinti LOPL paūmėjimų (ir su jais susijusių įvykių) tikimybę, sumažinti kardiovaskulinės kilmės mirties riziką (bronchų obstrukcija yra nepriklausomas rizikos veiksnys). Nors ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir gydymo išlaidas. Gydymas lėtina kvėpavimo funkcijos sutrikimo vystymąsi ir statistiškai reikšmingai mažina mirštamumą. Plautinė hipertenzija ir lėtinė plautinė širdis, antrinė policitemija, sumažėjęs kūno svoris, senyvas amžius, rūkymas labai pablogina LOPL prognozę.

Prevencija

• Norint išvengti šio ligos arba ją suvaldyti, būtina imtis tam tikrų prevencinių priemonių:
• Nepradėti rūkyti, o jei rūkote – mesti tuoj pat. Daugumas susirgimo atvejų yra susiję su rūkymu ir norit išvengti LOPL būtina atsisakyti šio įpročio.
• Svarbu rasti tabako vartojimo nutraukimo programą, kuri bus veiksminga ir padės mesti rūkyti.
• Kitas labai svarbus LOPL rizikos veiksnys – profesinis cheminių dūmų ir dulkių poveikis. Dirbant tokiomis sąlygomis, būtina užtikrinti kvėpavimo takų apsaugos priemones kiekvienam darbuotojui.
• Fizinis aktyvumas, kuris pagerins ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir sustiprins kvėpavimo raumenis.
• Subalansuota mityba. Būtina sveikai ir reguliariai maitintis.
• Vengti dūmų ir oro taršos. Pasyvus rūkymas gali žaloti plaučius, o oro tarša juos sudirginti.

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė