SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Naujienos

Lėtinių ligų paplitimas dramatiškai didėja su amžiumi. Daugiau kaip 80 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metų amžiaus, turi bent vieną lėtinę ligą. Vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas.
Kasmet, spalio 18 dieną minima Pasaulinė menopauzės diena. Nors su menopauze anksčiau ar vėliau susidursime visi, ir tos, kurios gimėme moterimis, ir tie, kurie su jomis gyvena - šis, natūralus moters gyvenimo laikotarpis, vis dar yra apipintas mitais ir nežinojimu, abejingumu ar nederamais juokeliais, klaidingomis diagnozėmis ar diagnozių nebuvimu. Tačiau taip būti neturėtų. Nes žinojimas yra galia.
Pasaulinė Maisto diena – yra ne tik šventė apie mūsų turimą nuostabų ir labai įvairų maistą, tačiau ir apie tai, kad šiuo metu pasaulyje yra labai daug žmonių, kurie jaučia maisto nepriteklių – badą.
Antrąjį spalio ketvirtadienį minima Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Neefektyvi rega lėtina žmogaus veiklą ir mažina jos tikslumą, sąlygoja klaidų atsiradimą. Dar XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje regos specialistus, psichologus ir pedagogus pasiekė mintis, kad regėjimo galima išmokti.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo, o nuo 2008 m. Europos krūties vėžio koalicijos iniciatyva spalio 15 d. kasmet minima Krūtų sveikatos diena.
Pasaulinė nutukimo federacija, bendradarbiaujanti su Pasaulio sveikatos organizacija, paskelbė spalio 11-ąją Pasauline nutukimo diena. Šios dienos tikslas – skatinti žmones dėti visas pastangas užkirsti kelią ir gydyti nutukimą, raginti investuoti į gydymo paslaugas, skirtas žmonėms, turintiems nutukimo grėsmių.
Psichikos sveikata – tai kaip mes jaučiamės kasdien, kokios mūsų nuotaikos ir reakcijos į iškylančias problemas, kaip mes jas priimame ir kaip su jomis susitvarkome. Požiūris į kitus žmones, jų veiksmus. Stabili emocinė būklė svarbi, kad galėtume priimti natūraliai visas emocijas tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Tai emocinis atsparumas, kuris leidžia išgyventi neigiamas liūdesio, pykčio, nusivylimo ar kitokias emocijas nieko nekaltinant, nesmerkiant, priimant situaciją tokią kokia ji yra. Svarbu tai priimti kaip gyvenimišką pamoką ir patirtį. Taip pat leisti sau patirti laimę ir džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka!
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad laukiantis vaikelio labai svarbu būsimai mamai rūpintis savo sveikata, laikytis medikų nurodymų, atsisakyti žalingų įpročių - alkoholio, narkotikų ar tabako vartojimo. Tai gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jo raidai, protiniams gebėjimams, kas gali ilgainiui įstumti į socialinį užribį. Moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių nėštumo metu arba planuodamos pastojimą vartoja alkoholį (kad ir nedidelėmis dozėmis), sukelia didžiulę grėsmę būsimam vaikeliui. Tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Svarbu suvokti, tai ne tik nėščiosios reikalas, - artima aplinka ir bendruomenė turėtų taip pat elgtis atsakingai ir palaikyti besilaukiančią moterį.
Minėdami šią dieną, visuomenės sveikatos specialistai ragina atkreipti visuomenės dėmesį į pogimdyvinę depresiją. Tai būklė, išsivysčiusi pogimdyviniame laikotarpyje. Ji sukelia intensyvią jaunos mamos kančią, dažnai su kaltės jausmu, sutrikdo normalų šeimos gyvenimą, turi kitų neigiamų socialinių ir emocinių pasekmių. Iki 20 proc. neseniai pagimdžiusių moterų patiria pogimdyvinės depresijos apraiškų. Ji prasideda per pirmus mėnesius po gimdymo (rečiau – po gimdymo praėjus pusmečiui ar daugiau), tęsiasi keletą mėnesių ar ilgiau ir pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas. Šie simptomai gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku, atlikti kasdieninę veiklą.
Tarptautinė šypsenos diena švenčiama jau dvidešimtmetį, nuo 1999 m., ji minima spalio mėnesio pirmą penktadienį. Šią šventę įsteigė Harvey Ball kvietęs žmones dalintis šypsenomis. „Daryk gerus darbus. Džiugink kitus. Šią dieną padėk atsirasti bent vienai šypsenai“ ( „Do an act of kindness. Help one person smile“), – sakė jis. Kalbant apie šypsena, ji yra vienas iš elementų, kuri padeda formuoti žmonių tarpusavio santykius. Daugeliu atvejų ji yra nuoširdumo, draugiškumo išraiška, daranti didelę įtaką žmogaus socialiniams santykiams.