Naujienos

Kasmet spalio antrąjį šeštadienį Lietuvoje  minima organų donorystės diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į svarbią sritį – organų donorystę, transplantaciją, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas iš mūsų susimąstytume, ar išeidami iš šio pasaulio norėtume padaryti paskutinį gerą darbą ir padovanoti savo organus tiems, kurie serga ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. 

Šiais metais Organų donorystei ir transplantacijai palaikyti, visas Šiaulių miestas nušvis žalia spalva, kur simboliziija organų donorystę.

Kiekvienas esate kviečiami apgalvoti galimybę tapti organų donoru ir įsigyti Donoro kortelę. Tai žmogaus nesavanaudiškumo ir gerumo simbolinė išraiška. Pagal Lietuvos įstatymus Donoro kortelė yra teisinis dokumentas, kurį įsigijęs žmogus išreiškia sutikimą tapti organų donoru bei po savo mirties tinkamus organus ar audinius padovanoti gydymo laukiančiam asmeniui, taip suteikiant jam galimybę atgauti gyvenimo kokybę.

Donoro kortelė

Donoro kortelę savo valia teisės aktų nustatyta tvarka galite gauti šiais būdais:

• Prisijungiant per interneto prieigą https://ntb.lt ir, sistemai asmenį identifikavus, pasirenkant vieną iš siūlomų elektroninių asmens autentifikavimo priemonių;
• Kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
• Nacionaliniame transplantacijos biure prie Sveikatos apsaugos ministerijos, donorystę viešinančiose akcijose, kuriose dalyvauja arba kurias organizuoja Biuras;
• Kreipiantis į švietimo, farmacijos ir kitas įstaigas, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo (pvz., vaistinės).

Nemažai žmonių atsisako būti donorais dėl įvairių baimių - kad kažkas gali būti suinteresuotas nužudyti dėl organų, kad tai prieštarauja religijai. Iš tiesų tokios baimės nepagrįstos. Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.

Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys. Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus. 

Organų donorystės dėka vieno žmogaus netektis gali suteikti naują viltį net 7 ligos išvargintiems pacientams.

Net ir sutikdamas tapti donoru po mirties – nebūtinai juo tapsi.

Ne visada po žmogaus mirties kalbama apie organų donorystę. Ar toks pokalbis bus, priklauso, kokia mirtimi žmogus mirs. Jei mirtis ištiks ne ligoninės reanimacijos skyriuje – apie organų donorystę kalbos nebus, niekas net ir nežinos, ar, gyvas būdamas, tas žmogus buvo pasirašęs sutikimą donorystei, ar ne. Donoru gali būti tik tas, kam yra konstatuota specifinė mirtis – smegenų mirtis. Tai negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis. Konstatavus smegenų mirtį, konstatuojama ir žmogaus mirtis. Į mūsų šalies medicininę praktiką diegiamas ir neplakančios širdies donorystės modelis, kai širdžiai nustojus plakti ir panaudojus visas medicinines galimybes, jos veiklos nebeįmanoma atkurti, o donorinių organų gyvybinės funkcijos palaikomos medicininėmis priemonėmis (dirbtine kraujotaka).

Šiuo metu Lietuvoje organų ar audinių transplantacijos laukia 582 žmonės, tarp jų – 13 vaikų. 

Kartu galime skleisti donorystės žinią ir nutiesti tiltus gyvenimui.

Parengta pagal Nacionalinio transplantacijos biuro informaciją.