Naujienos

Kasmet sausio mėnuo pasaulyje minimas kaip gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo, skirtas informuoti moteris apie šios ligos prevencijos, ankstyvosios diagnostikos svarbą, kviečiant nedelsti ir atlikti profilaktinius patikrinimus, nes GKV yra beveik išvengiama liga, ypač jei aptinkama laiku, o ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes. 

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva 2020 metais priklausė penkioms didžiausius sergamumo gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodiklius turinčioms valstybėms Europos Sąjungoje. 2020 metais Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu siekė 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungos vidurkis buvo tik 12,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje taip pat išlieka labai aukštas – 9,1 mirtis 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 4,0 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Palyginti, Suomijoje mirtingumo rodiklis yra tik 1,5 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad ši šalis pasiekusi ženkliai geresnių rezultatų gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ir gydyme.

Kodėl, kai kalbame apie sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, Lietuva negali pasigirti gerais rodikliais?

Vienas iš svarbiausių veiksnių, dėl kurių Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio išlieka aukšti, yra vėlyva ligos diagnozė. Nors Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė patikros programa buvo pradėta vykdyti dar 2004 m., daugeliui moterų trūksta motyvacijos dalyvauti patikros programose ir reguliariai atlikti prevencinius tyrimus, tokius kaip PAP ir/ar ŽPV testai, kurie gali padėti laiku nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius ir ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį. Didelis dėmesys šiuo metu skiriamas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinacijai, kuri gali ženkliai sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad apsisaugoti nuo šios ligos įmanoma

Profilaktinės patikros ir skiepai – tai būdai, kurie padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio -  virusinės kilmės susirgimo, plintančio lytiniu keliu.

Gimdos kaklelio vėžys – tai liga, ankstyvoje stadijoje galinti neturėti jokių simptomų. Rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis reprodukcinei sveikatai. Šiai ligai atsirasti reikia laiko. Atvejai, kai vėžys išsivysto per metus ar dvejus, – ypač reti.

Minėdami gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnesį kviečiame atkreipti dėmesį į šią ligą, sukeliančią žmogaus papilomos viruso (toliau ŽPV) infekciją, bei  vieną iš svarbiausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepus nuo ŽPV infekcijos bei dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios intervencijos programoje.

Siekiant sumažinti ikivėžinių susirgimų skaičių, pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) gali ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Skiepijant ŽPV vakcinomis, galima išvengti ikivėžinių susirgimų bei iki 75 proc. sumažinti visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje inicijuota 2004 m. Jos paskirtis –  nustatyti ikivėžinius pakitimus arba vėžį kuo ankstyvesnėje stadijoje, kol dar nėra simptomų ir juos išgydyti, tokiu būdu išvengiant vėlyvų stadijų vėžio bei mirčių nuo vėžio. Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, liga gali būti išgydoma beveik visoms pacientėms. Ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc. ir daugiau. Dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis. Programa skirta visoms 25-59 m. moterims (1 kartą per 3 metus). Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieneri metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik ankstyvas jų nustatymas leidžia išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Pagal Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrinti gali ir 35–59 m. amžiaus moterys, kurioms kartą per 5 metus bus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas skystoje terpėje. Teikiamos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (PSDF).

Svarbu paminėti, kad nėra vienos veiksmingiausios prevencijos priemonės. Vertinant šiuo metu esamas tendencijas, apskaičiuota, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), organizuotas patikros programų vykdymas, laiku atliktas teisingas gydymas ir moters stebėjimas po jo gali padėti sumažinti šios ligos dažnį.

Kodėl svarbu reguliariai profilaktiškai tikrintis?

Reguliari patikra ypač aktuali moterims, kurios nėra pasiskiepijusios. Toms, kurios pasiskiepijusios nuo ŽPV, patikra taip pat aktuali, nes vakcina neapsaugo nuo visų galimų ŽPV tipų.

Tyrimais nustatyta, kad prevencinė programa veiksmingai sumažina tikimybę mirti nuo gimdos kaklelio vėžio. Nustatyta, kad dalyvavusių prevencinėje patikros programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu tikimybė mirti nuo gimdos kaklelio vėžio buvo 56% mažesnė lyginant su nedalyvavusiomis. Dalyvavimas patikroje itin sumažino mirties nuo pažengusių stadijų vėžio riziką bei riziką tarp 40 m. amžiaus ir vyresnių moterų.

Pagrindinė ir pirminė gimdos kaklelio vėžio priežastis - onkogeniniai žmogaus papilomos virusai (ŽPV virusai). Gimdos kaklelio vėžį gali sukelti 15 žmogaus papilomos viruso (ŽPV) rūšių. Daugelio tyrimų duomenimis, onkogeninių genotipų ŽPV randami iki 99,8 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, mėginiuose.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys

ŽPV infekcijos šaltinis ir rezervuaras yra užsikrėtęs ŽPV žmogus. ŽPV plinta lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu, tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius. Visų rūšių ŽPV galima užsikrėsti ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu, kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas. Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu

Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių partnerių skaičiui, nes didėja užsikrėtimo ŽPV tikimybė. Kad išsivystytų gimdos kaklelio vėžys, vien virusinės infekcijos nepakanka. Kartu veikia kiti rizikos veiksniai – aplinkos įtaka, moters hormoninė būklė, rūkymas ir kt.

Vykdant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, sergamumą šia liga ir mirtingumą nuo jos galima ženkliai sumažinti, todėl moterys kviečiamos neatidėlioti, nelaukti akivaizdžių ligos simptomų, o savo iniciatyva kreiptis į šeimos gydytoją arba akušerį ginekologą ir profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Už šias paslaugas mokėti nereikia, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (PSDF).

Siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, lankytis pas gydytoją būtina kas 3 metus (arba kaip rekomenduoja gydytojas). Moterys, kurios jau peržengė menopauzės amžių, yra lygiai tiek pat pažeidžiamos. Net nesant jokių simptomų pas ginekologą reikia lankytis visoms bent kartą per metus. Jei liga jau išsiduoda simptomiškai, tai išduoda pažengusią stadiją ir prastą diagnozę.

Primename, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 5 prevencines programas: t. y. 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio, krūties bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą.

Prevencinės sveikatos programos yra labai svarbios norint užkirsti kelią sunkioms ligoms ir užtikrinti, kad gydymas būtų pradėtas laiku. Šios programos leidžia anksti nustatyti sveikatos problemas, didina galimybę sėkmingai jas gydyti ir gerinti gyvenimo kokybę.