Naujienos

Minėdami Pasaulinę imunizacijos savaitę (balandžio 19–25 d.), primename, kad skiepai yra vienas veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir išsaugoti gyvybes. 2026 metų šūkis – „Kiekvienai kartai vakcinos veikia“ – primena, kad vakcinacija svarbi kiekvienam: nuo kūdikio iki senjoro.

Kodėl imunizacija tokia svarbi?

Dar prieš mažiau nei šimtmetį infekcinės ligos buvo viena pagrindinių mirties priežasčių. Šiandien, dėl vakcinacijos, daugelis jų yra suvaldytos arba tapusios itin retos.

Skiepai saugo ne tik paskiepytą žmogų, bet ir visą bendruomenę – taip kuriamas kolektyvinis imunitetas, kuris padeda apsaugoti ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės negali būti skiepijami.

Grįžtančios ligos – priminimas, kad atsipalaiduoti negalime

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo užkrečiamųjų ligų būtų paskiepyta ne mažiau kaip 90–95 proc. visuomenės. Tačiau pastaraisiais metais skiepijimo apimtys kai kuriose srityse šio lygio nepasiekia. Dėl to pasaulyje ir Europoje vis dažniau registruojami anksčiau suvaldytų ligų protrūkiai. Tai siejama su mažėjančiu skiepijimo aktyvumu, dezinformacija ir sumažėjusiu budrumu po pandemijų.

Tokios ligos kaip tymai ar kokliušas gali greitai plisti, jei visuomenėje sumažėja paskiepytų žmonių dalis.

Tymų situacija Europoje: rizika išlieka ir Lietuvai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Europoje tymų virusas vis dar aktyviai cirkuliuoja. 2026 m. daugiausia susirgimų registruota Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje.

Latvijoje šiemet registruotas pirmasis tymų protrūkis nuo 2018 metų – iki kovo pabaigos nustatyti 28 atvejai, iš kurių dauguma – neskiepyti vaikai. Taip pat stebima daugiau nei 1000 sąlytį su sergančiaisiais turėjusių asmenų.

Artimiausiais mėnesiais tymų atvejų Europoje gali daugėti dėl nepakankamų skiepijimo apimčių. Nors 2026 m. Lietuvoje tymų atvejų kol kas neregistruota, rizika išlieka.

Tymai – viena užkrečiamiausių virusinių ligų. Neskiepytam žmogui užsikrėtimo tikimybė po kontakto su sergančiuoju siekia apie 90 proc., o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 žmonių.

Valstybės kompensuojami skiepai

Lietuvoje dalis skiepų yra kompensuojami valstybės lėšomis:

• vaikai skiepijami pagal nacionalinį skiepų kalendorių;
• suaugusiesiems taip pat priklauso tam tikros nemokamos vakcinos pagal amžių ar rizikos grupes.

Nuo 2025 m.:

• nuo erkinio encefalito nemokamai skiepijami 50–60 metų gyventojai;
• nuo pneumokokinės infekcijos – visi 65 metų ir vyresni gyventojai.

Dėl skiepų rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Skiepai – visam gyvenimui, ne tik vaikystei

Dažnai manoma, kad skiepai aktualūs tik vaikams, tačiau imunitetas laikui bėgant silpnėja. Todėl ir suaugusiesiems svarbu:

• periodiškai atnaujinti skiepus nuo difterijos ir stabligės;
• kasmet pasiskiepyti nuo sezoninio gripo;
• įvertinti apsaugą nuo erkinio encefalito;
• vyresniame amžiuje – nuo pneumokokinės infekcijos;
• prireikus –  pasiskiepyti nuo pasiutligės po kontakto su galimai užsikrėtusiu gyvūnu.

Vakcinų saugumas

Vakcinos, kaip ir visi vaistai, yra kruopščiai tiriamos ir vertinamos. Jų saugumas ir veiksmingumas patvirtinamas ilgalaikiais klinikiniais tyrimais, o po registracijos nuolat stebimas ir realiomis sąlygomis. Tai leidžia užtikrinti, kad naudojamos vakcinos atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus.

Kiekvieno mūsų indėlis svarbus

• Įvertinkite savo ir vaikų skiepijimo būklę pagal rekomenduojamą kalendorių.
• Jei kyla klausimų – kreipkitės į šeimos gydytoją.
• Sprendimus grįskite patikimais, mokslo įrodymais pagrįstais šaltiniais.

Informaciją parengė:

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Milda Baranauskienė