lt

Naujienos

Nematoma grėsmė: bakterijų atsparumas antibiotikams

2026 11 18


Lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė, o lapkričio 18-ąją – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šių metų Europos kampanijos šūkis „Rūpinkitės savo vaikais – išmintingai vartokite antibiotikus“ primena, kad daugeliui įprastų vaikų infekcijų gydyti antibiotikų nereikia.

 Kas yra antimikrobinis atsparumas?

 Antimikrobinis atsparumas pasireiškia, kai bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų nebeveikia jiems gydyti skirti vaistai. Dėl to jų sukeltas infekcijas tampa sunkiau gydyti.

Bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena iš antimikrobinio atsparumo formų. Veikiamos antibiotiko, jautrios bakterijos žūsta arba nustoja daugintis, o atsparios gali išlikti ir daugintis toliau. Atsparios bakterijos gali plisti tarp žmonių, todėl jomis galima užsikrėsti ir pačiam antibiotikų nevartojus.

Atsparumas išryškėjo jau pirmaisiais antibiotikų vartojimo metais. XX a. penktajame dešimtmetyje, pradėjus plačiau vartoti peniciliną, ligoninėse daugėjo infekcijų, kurias sukėlė penicilinui atsparus auksinis stafilokokas. Ir šiandien problema aktuali. 2026 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipė dėmesį, kad vis dar kuriama per mažai naujų antibiotikų sunkiai gydomoms atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms.

 Atsparumas antibiotikams ūkiuose, maiste ir aplinkoje

 Žmonių ir gyvūnų sveikata glaudžiai susijusios. Atsparios bakterijos gali patekti į maistą, dirvožemį ir vandenį. Į vandens telkinius jas ir jų atsparumo genus gali nunešti nuotekos arba lietaus vanduo, nutekantis nuo mėšlu tręšiamų laukų. Todėl svarbu atsakingai vartoti antibiotikus gydant gyvūnus, laikytis maisto saugos reikalavimų ir tinkamai tvarkyti nuotekas bei mėšlą.

Baltijos jūros Lietuvos pakrantės ir Kuršių marių vandens bei dugno nuosėdų mėginiuose mokslininkai aptiko daugiau kaip 300 skirtingų atsparumo antibiotikams genų. Mėginiai rinkti Šventojoje, Melnragėje, Klaipėdos uosto teritorijoje ir ties Kintais.

Atsparios bakterijos gali plisti ir per užterštą maistą. Europos stebėsenos duomenimis, 2024 m. iš žmonių mėginiuose aptiktų ir ištirtų salmonelių maždaug kas penkta buvo atspari antibiotikui ciprofloksacinui. Tarp iš mėsinių viščiukų mėginių ištirtų salmonelių šiam antibiotikui buvo atspari maždaug kas antra. Ciprofloksacinu gydomos kai kurios sunkios bakterinės infekcijos. Jei infekciją sukelia šiam vaistui atsparios bakterijos, gydytojui gali tekti rinktis kitą antibiotiką.

Atsparios bakterijos sveikatos priežiūros įstaigose

Gydymo įstaigose antibiotikams atsparios bakterijos gali plisti per rankas ar netinkamai dezinfekuotą medicinos įrangą. Jos gali sukelti, pavyzdžiui, operacinės žaizdos infekciją arba su šlapimo pūslės kateterio naudojimu susijusią šlapimo takų infekciją.

Dėl bakterijų atsparumo kai kurias infekcijas, pavyzdžiui, bakterinį plaučių uždegimą, gonorėją ar tuberkuliozę, gydyti tampa sunkiau. Kai įprastai skiriami antibiotikai neveikia, pacientui gali tekti ilgiau gydytis ligoninėje, gydymas gali kainuoti daugiau, o mirties rizika – padidėti.

Atsparių bakterijų plitimą padeda riboti rankų higiena, kruopštus medicinos įrangos valymas ir dezinfekcija. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, šlapimo pūslės kateteriai naudojami tik tada, kai būtina, ir pašalinami, kai jų nebereikia. Antibiotikus gydytojai skiria įvertinę, ar jų reikia konkrečiai infekcijai gydyti.

 Virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir antibiotikai

 Peršalimą gali sukelti daugiau kaip 200 skirtingų virusų, iš kurių dažniausi – rinovirusai. Mažų vaikų peršalimo simptomai dažniausiai palengvėja per dvi savaites, tačiau kosulys gali užsitęsti tris savaites ar ilgiau. Vien pagal simptomų trukmę spręsti, ar reikia antibiotikų, negalima.

Antibiotikai virusų neveikia, todėl peršalus ar susirgus gripu pasveikimo nepagreitina. Jie gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, viduriavimą ar bėrimą. Antibiotikų gali prireikti, jei gydytojas nustato bakterinę komplikaciją, pavyzdžiui, bakterinį plaučių uždegimą.

Ką galime padaryti kiekvienas?

  • Antibiotikus vartokime tik gydytojui paskyrus. Nevartokime nuo ankstesnio gydymo likusių antibiotikų ir nesidalykime jais su kitais.
  • Laikykimės paskirtos dozės, vartojimo dažnio ir gydymo trukmės. Pasijutę geriau, gydymo savavališkai nekeiskime. Kilus klausimų dėl vaisto vartojimo, pasitarkime su gydytoju arba vaistininku.
  • Nebereikalingus antibiotikus nuneškime į vaistinę. Lietuvoje visuomenės vaistinės nebereikalingus ir pasibaigusio galiojimo vaistus iš gyventojų priima nemokamai.
  • Saugokimės infekcijų ir mažinkime jų plitimą. Plaukime rankas, kosėdami ar čiaudėdami prisidenkime burną ir nosį, skiepykimės pagal rekomendacijas. Kai infekcijų mažiau, rečiau prireikia antibiotikų.

 Šaltiniai:

  1. 1. 2026 m. Europos supratimo apie antibiotikus dienos kampanija.
  2. 2. Baltijos jūros Lietuvos pakrantės ir Kuršių marių vandens bei dugno nuosėdų tyrimas, 2024 m.
  3. 3. EFSA ir ECDC. Europos Sąjungos ataskaita apie bakterijų atsparumą žmonių, gyvūnų ir maisto mėginiuose, 2023–2024 m. duomenys.
  4. 4. ECDC. Lietuvos antibiotikų vartojimo ir atsparumo rodikliai, 2024 m. duomenys.
  5. 5. PSO. Pasaulinė atsparumo antibiotikams stebėsenos ataskaita, 2025 m.
  6. 6. Higienos institutas. Bakterijų atsparumo problema.
  7. 7. NVSC. Rekomendacijos gyventojams dėl atsakingo antibiotikų vartojimo.

Informaciją parengė:

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą

Milda Baranauskienė