Naujienos

Vasara – tai metas, kai gamta kviečia daugiau judėti, keliauti ir mėgautis šiluma. Tačiau šiltojo sezono malonumai gali slėpti ir tam tikrų pavojų sveikatai. Gydytojai pastebi, kad vasarą padaugėja su kraujotaka susijusių sveikatos sutrikimų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių bei turinčių lėtinių ligų. Tad kodėl vasara – rizikingas metas širdžiai ir kraujagyslėms, ir kaip galime pasirūpinti savo kraujotakos sveikata?

Kaip vasaros karštis veikia kraujotakos sistemą?

Karštis – pagrindinis iššūkis organizmui vasaros metu. Aukšta oro temperatūra skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl gali sumažėti kraujospūdis. Širdis tuomet turi dirbti intensyviau, kad aprūpintų organus pakankamu kiekiu deguonies. Dėl to žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, arterine hipertenzija ar turintys kraujotakos problemų, karštyje gali jaustis prasčiau, patirti dusulį, silpnumą, galvos svaigimą. Be to, per didelis prakaitavimas vasarą gali lemti dehidrataciją, dėl kurios kraujas tampa tirštesnis, o tai padidina trombozių (kraujo krešulių) riziką. Ypač rizikuoja žmonės, vartojantys diuretikus (šlapimą varančius vaistus), mažai geriantieji skysčių ar dirbantys sėdimą darbą.

Ar vasarą padaugėja kraujotakos ligų?

Pasak gydytojų kardiologų, vasarą stebimas padidėjęs pacientų skaičius dėl padidėjusio kraujospūdžio svyravimo, ritmo sutrikimų, trombozės atvejų, taip pat dažniau fiksuojami insultai bei infarktai. Tai ypač aktualu šilumos bangų metu, kai temperatūra pakyla virš 30 °C. Dėl karščio daugelis žmonių mažiau juda, vengia būti lauke, o ilgas buvimas patalpose su oro kondicionieriumi gali lemti staigius temperatūros pokyčius – tai papildomas stresas širdžiai. Taip pat kai kurie žmonės karštyje linkę mažinti vaistų dozes savarankiškai, ypač kraujospūdį mažinančių, nors to nederėtų daryti be gydytojo konsultacijos.

Praktiški patarimai, padėsiantys apsaugoti širdį ir kraujotakos sistemą vasaros metu:

Vartokite pakankamai skysčių. Karščio metu organizmas greitai netenka skysčių per prakaitą, todėl būtina nuolat papildyti jų atsargas. Gerkite vandenį reguliariai, net jei nejaučiate troškulio. Venkite saldžių gazuotų gėrimų, kavos pertekliaus ir alkoholio – jie gali skatinti dehidrataciją.

Ribokite arba venkite fizinio krūvio karščiausiu paros metu. Fizinis aktyvumas naudingas kraujotakai, tačiau rinkitės mankštą ryte arba vakare, kai vėsesnė temperatūra, rytinius ar vakaro pasivaikščiojimus. Saugokite save nuo tiesioginių saulės spindulių, dėvėkite galvos apdangalą. Per didelis fizinis aktyvumas esant aukštai temperatūrai gali sukelti širdies perkrovą. Stebėkite savijautą ir, esant galvos svaigimui, silpnumui ar dusuliui – ilsėkitės.

Venkite tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis valandomis. Vidurdienio saulė (11–17 val.) gali stipriai apkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą. Likite pavėsyje arba patalpose, kur vėsu. Jei būtina eiti į lauką – dėvėkite lengvus, šviesius drabužius ir galvos apdangalą.

Subalansuokite mitybą ir vartokite pakankamai elektrolitų. Vasara – puikus metas šviežioms daržovėms ir vaisiams. Venkite riebaus, sūraus maisto, kuris gali skatinti kraujospūdžio kilimą ir skysčių susilaikymą. Karščio metu prakaituojant prarandame ne tik vandenį, bet ir svarbius mineralus (kalį, magnį, natrį). Įtraukite į racioną daugiau vaisių ir daržovių (arbūzų, pomidorų, agurkų, bananų). Esant dideliam karščiui, kartais naudinga vartoti mineralinį vandenį ar izotoninius gėrimus.

Laikykitės gydytojo rekomendacijų ir stebėkite kraujospūdį. Ypač jei jau turite kraujotakos sutrikimų ar esate vyresnio amžiaus. Staigūs pokyčiai – signalas, kad reikia pasitarti su gydytoju. Ypač svarbu žmonėms, turintiems hipertenziją ar širdies ligų istoriją. Reguliariai matuokite kraujospūdį.

Nenaudokite vaistų savarankiškai. Nenutraukite ar nekeiskite vaistų dozių be gydytojo priežiūros. Kai kurie vaistai (pvz., kraujospūdį mažinantys) vasarą gali veikti kitaip, todėl gali prireikti korekcijos.

Dėvėkite patogią, orui laidžią aprangą. Tai padės organizmui lengviau reguliuoti temperatūrą. Svarbu ir tinkama avalynė, ypač jei linkusios tinti pėdos ar blauzdos.

Jei dirbate sėdimą darbą – dažnai judėkite. Ilgas sėdėjimas (pvz., kelionės metu ar biure) gali paskatinti venų sąstovį, ypač apatinėse galūnėse. Kelkite kojas aukščiau, darykite nedideles pertraukėles judesiui.

Rūpinkitės kokybišku poilsiu ir mažinkite stresą. Karštis gali trikdyti miegą ir kelti papildomą įtampą organizmui. Vėdinkite patalpas, naudokite ventiliatorius ar oro kondicionierius. Pakankamai Ilsėkitės ir venkite emocinės įtampos.

Šie paprasti, bet veiksmingi patarimai padės išlaikyti širdį sveiką net ir karščiausiomis vasaros dienomis. Rūpindamiesi savimi kasdien – išlaikote ne tik savo gerą savijautą, bet ir ilgaamžiškumą. Vasara suteikia daug galimybių stiprinti sveikatą – daugiau judėti, valgyti lengviau, būti gamtoje. Tačiau kartu tai ir išbandymų metas širdies bei kraujagyslių sistemai. Atsakingai rūpindamiesi savimi, sekdami savo savijautą ir laikydamiesi gydytojų rekomendacijų galime išvengti daugelio su kraujotaka susijusių bėdų ir mėgautis vasaros džiaugsmais be rūpesčių.

Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate širdies permušimus, dusulį, spaudimą krūtinėje ar dažną nuovargį – tai gali būti rimtų problemų signalai. Profilaktika visuomet yra veiksmingesnė nei gydymas.