Naujienos

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje yra pagrindinė mirties priežastis, o mirtingumo rodikliai mūsų šalyje yra 4–5 kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis. Nors medicina sparčiai tobulėja, klastingiausia šių ligų savybė yra ta, kad patologija (pvz. aterosklerozė), daugelį metų vystosi nebyliai, o pasireiškę simptomai dažniausiai rodo jau toli pažengusią ligą.

 Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

 ŠKL yra multifaktorinės kilmės, jas lemia tiek genetiniai faktoriai, tiek mūsų kasdieniai pasirinkimai. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie:

• Gyvensenos veiksniai: rūkymas, netaisyklinga mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu bei mažas fizinis aktyvumas.
• Sveikatos rodikliai: padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio ar gliukozės koncentracija kraujyje bei antsvoris.
• Psichosocialiniai veiksniai: lėtinis stresas, kuris prilyginamas rūkymui ar diabetui, bei socialinė izoliacija.

 Vasaros karščių iššūkiai širdžiai

Vasaros metu, ypač temperatūrai pakilus virš 30 laipsnių, širdis ir kraujagyslės susiduria su didžiuliu krūviu. Siekdamas atvėsti, organizmas intensyviau prakaituoja, išsiplečia kraujagyslės ir padažnėja širdies susitraukimai. Pagrindiniai pavojai karščių metu:

• Dehidratacija: prakaituojant netenkama skysčių ir širdžiai būtinų elektrolitų (kalio, magnio), todėl tirštėja kraujas, didėja trombų susidarymo rizika ir gali sutrikti širdies ritmas.
• Simptomai: karštis gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar svaigimą, dusulį bei krūtinės skausmus.
• Rizikos grupės: karščius sunkiausiai toleruoja vaikai, vyresni nei 65 m. asmenys bei jau sergantys lėtinėmis širdies ligomis ar diabetu.

 Profilaktika ir praktiniai patarimai

Daugumos ŠKL galima išvengti koreguojant gyvenseną:

• Mityba: vartoti daugiau augalinio maisto (apie 400 g daržovių ir 100 g vaisių kasdien), rinktis pilno grūdo produktus ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinius (riebią žuvį, sėmenų aliejų). Būtina mažinti druskos kiekį iki 5 g per dieną.
• Skysčiai ir elektrolitai: kasdien išgerti apie 30 ml vandens vienam kūno kilogramui. Per karščius vandenį gurkšnoti nuolat, nelaukiant troškulio. Magnio ir kalio atsargas pildyti vartojant riešutus, žalias lapines daržoves, pomidorus ar bananus.
• Fizinis aktyvumas: rekomenduojama bent 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo veiklos (30 min. kasdien), kuri riziką susirgti sumažina 30 - 40 proc.. Karštomis dienomis sportuoti tik ryte arba vakare.
• Miegas ir poilsis: miegoti 7 - 9 valandas, nes trumpesnis nei 6 valandų miegas infarkto riziką padidina 20 proc.
• Vengti žalingų įpročių: nėra saugios alkoholio ar rūkymo dozės, nes jie tiesiogiai žaloja kraujagyslių sieneles.

 Kodėl svarbu pasitikrinti profilaktiškai?

Ankstyva diagnostika leidžia suvaldyti ligas dar iki joms tampant pavojingoms gyvybei. Lietuvoje asmenims nuo 40 iki 60 metų (imtinai) vykdoma valstybės finansuojama prevencinė programa, kurios metu šeimos gydytojas nemokamai nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualų planą. Net jei šiandien jaučiatės sveiki, patikra kas kelerius metus yra būtina, nes rizikos veiksniai gali vystytis 10 - 15 metų.

Jūsų širdies sveikata didžiausia dalimi priklauso nuo kasdienių įpročių: subalansuotos mitybos, judėjimo ir tinkamo poilsio. Vasaros karščių metu būkite itin atidūs savo savijautai, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir venkite tiesioginės saulės kaitros piko valandomis.

Saugokite savo sveikatą ir branginkite kiekvieną širdies dūžį!