Naujienos

Ar žinojote, kad čiaudint gripo virusas plinta net 167 km/val. greičiu? Patekęs ant nosies, burnos ar akių gleivinių, jis greitai pažeidžia audinius, dauginasi ir išplinta po visą organizmą. Didžiausia grėsmė susirgus gripu – galimos sunkios komplikacijos. Kuo stipresnis žmogaus imunitetas, tuo greitesnis ir efektyvesnis imuninės sistemos atsakas į virusą. Nusilpus imuninei sistemai, net ir trumpas kontaktas su infekcija gali baigtis sunkia liga.

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Šiaulių miesto savivaldybėje registruojamas didėjantis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI). NVSC duomenimis, 2026 m. 3–iąją savaitę bendras sergamumas gripu ir ŪVKTI perkopė epideminį lygį ir siekė 1614,92 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Gripo atvejų skaičius iš visų susirgusių Šiaulių miesto gyventojų per savaitę sudarė 35,5 proc., COVID-19 ligos – 0,8 proc. 63,7 proc. visų susirgusiųjų sudaro ŪVKTI.

Kaip apsisaugoti?

Didėjant gripo ir ŪVKTI atvejų skaičiui, ypač svarbu laikytis paprastų, bet veiksmingų prevencijos priemonių, padedančių apsaugoti tiek save, tiek aplinkinius:

• Dažnai ir kruopščiai plaukite rankas.

Daugiau nei 80 proc. peršalimo virusų plinta per rankas. Virusai nuo paviršių (durų rankenų, telefonų, klaviatūrų) patenka ant rankų, o iš jų – į akis, nosį ar burną. Plaunant rankas nutraukiama pagrindinė užsikrėtimo grandinė. Gripo virusas ant rankų gali išgyventi iki 5 minučių

• Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną ir nosį popierine servetėle ar nosinaite.

Taip virusiniai lašeliai nepasklinda aplinkoje ir sumažėja užkrato perdavimo rizika.

• Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ir burnos.

Žmonės nesąmoningai liečia veidą iki 20–30 kartų per valandą, todėl nešvarios rankos yra vienas dažniausių užsikrėtimo šaltinių.

• Venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis, laikykitės bent 2 metrų atstumo.

Respiraciniai lašeliai ir virusų dalelės yra labiau koncentruoti arti sergančio žmogaus, todėl laikantis atstumo sumažėja užsikrėtimo rizika.

• Venkite masinių žmonių susibūrimo vietų, o prireikus dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.

Didelėse žmonių susibūrimo vietose virusai plinta greičiau. Kaukės ir respiratoriai sumažina įkvepiamų virusų kiekį, o respiratoriai (pvz., FFP2) filtruoja smulkias virusines daleles ir suteikia didesnę apsaugą.

• Reguliariai valykite patalpas ir dažnai liečiamus paviršius drėgnuoju būdu.

Moksliniai tyrimai rodo, kad gripo virusai ant kietų paviršių (stalų, durų rankenų, telefonų) gali išgyventi iki 24–48 val., o peršalimo virusai – net kelias dienas. Drėgnasis valymas yra efektyvesnis nei sausas, nes fiziškai pašalina mikroorganizmus ir sumažina jų plitimą ore.

• Susirgę – likite namuose.

Likdami namuose ligos metu ženkliai sumažinate virusų plitimą, nes gripas ir peršalimo ligos yra labiausiai užkrečiamos pirmosiomis dienomis.

• Kreipkitės į gydytoją ir laikykitės jo nurodymų.

Laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti sunkių komplikacijų (pvz., plaučių uždegimo) ir sutrumpina ligos trukmę.

Atsakingas elgesys ir kasdieniai prevenciniai įpročiai – paprastas, bet itin veiksmingas būdas sumažinti gripo ir peršalimo ligų plitimą bei apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą.

                                                     Informaciją parengė

                                                     Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė,

                                                     vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Milda Baranauskienė