Naujienos

Pasaulinė hipertenzijos diena minima kasmet gegužės 17 d., siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į arterinę hipertenziją - vieną svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dažnai vadinamą „tyliuoju žudiku“.

Kodėl ši diena svarbi? Pasaulinė hipertenzijos diena primena, kad hipertenzija yra valdoma, o didžiausia rizika kyla tiems, kurie nežino savo kraujospūdžio. Prevencija ir ankstyva ligos diagnostika - efektyviausi būdai sumažinti sergamumą ir mirtingumą.

Kas yra arterinė hipertenzija? Arterinė hipertenzija - tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga.

Galimi hipertenzinės ligos simptomai. Dažniausiai hipertenzija nesukelia jokių aiškių požymių, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio srityje), svaigimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys, nuovargis, regėjimo sutrikimai, kraujavimas iš nosies. Svarbu pabrėžti: simptomų nebuvimas nereiškia, kad kraujospūdis yra normalus.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nors pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau tam tikri rizikos veiksniai daro įtaką ligos atsiradimui: tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, lėtinis stresas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ir kt.

Nedideli gyvenimo būdo pokyčiai reikšmingai mažina kraujospūdį. Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2–4 kartus per metus ir šalinti rizikos veiksnius: nerūkyti; laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg); saikingai vartoti alkoholį; reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min. kasdien); mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti); koreguoti mitybos įpročius - valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino; pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt. rizikos veiksnius.

Patarimai, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą: mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite, nematuoti iš karto po fizinio krūvio ar streso. Prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes ant žemės nuleistomis kojomis. Matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite ir neužsiimkite pašaline veikla. Matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką. Svarbu taisyklinga kūno padėtis: sėdėkite tiesia nugara, atsirėmę į kėdės atlošą, kojos turi būti pastatytos ant grindų, nekryžiuotos. Ranka, ant kurios matuojamas kraujospūdis, turi būti padėta širdies lygyje, atpalaiduota. Manžetė turi būti tinkamo dydžio, dedama ant nuogos rankos, ne ant drabužių.

Kaip dažnai matuoti? Jei kraujospūdis normalus - periodiškai profilaktiškai, jei padidėjęs ar taikomas gydymas - kasdien tuo pačiu metu, dažniausiai ryte ir vakare. Rezultatus rekomenduojama užsirašyti arba kaupti matuoklio atmintyje ir parodyti gydytojui.

Kokį arterinį kraujo spaudimą laikyti normaliu? Optimalus kraujospūdis suaugusiajam - apie 120/80 mmHg. Nuolat padidėjęs kraujospūdis -  ≥140/90 mmHg - laikomas arterine hipertenzija ir reikalauja gydytojo įvertinimo.

Žinokite savo kraujospūdį ir stebėkite jo pokyčius. Net ir nejaučiant aiškių simptomų, ilgainiui padidėjęs kraujospūdis gali neigiamai veikti širdies, kraujagyslių, smegenų ir inkstų veiklą. Reguliarus matavimas, sveikesni kasdieniai įpročiai ir laiku gauta gydytojo konsultacija padeda išlaikyti gerą savijautą ir sumažinti ligų riziką.

Plačiau apie arterinę hipertenziją čia: