Naujienos

Kodėl melagienos plinta taip greitai ir kodėl kartais jomis patikime net patys to nenorėdami?

Nors dažnai manome, kad melagienomis patiki tik nepakankamai informuoti žmonės, iš tiesų dezinformacijai esame pažeidžiami visi. Mūsų smegenys sukurtos greitai reaguoti į aplinką, ypač į tai, kas sukelia baimę, pyktį ar nerimą. Tokia informacija lengviau patraukia dėmesį, skatina emocines reakcijas ir dažnai aplenkia kritinį vertinimą. Be to, esame linkę labiau pasitikėti informacija, kuri atitinka mūsų įsitikinimus, kurią girdėjome anksčiau arba kurią pateikia mums patikimi žmonės ar autoritetai.

Dezinformacijos kūrėjai puikiai išnaudoja šiuos žmogaus psichologijos ypatumus. Emocinis turinys – ypač keliantis baimę, pyktį ar pasipiktinimą – sulaukia daugiau dėmesio, yra dažniau komentuojamas ir juo dažniau dalijamasi. Socialiniai tinklai šį procesą dar labiau sustiprina, nes algoritmai linkę iškelti emocingą ir daug reakcijų sulaukiantį turinį. Dėl to melaginga informacija gali plisti greičiau nei faktai, ypač krizinių situacijų metu, kai žmonės jaučia daugiau nerimo ir ieško greitų atsakymų.

Svarbu prisiminti, kad žmonės ne visada dalijasi informacija todėl, kad ja tiki. Dažnai jie reaguoja į tai, kas atrodo svarbu, skubu ar stipriai paveikia emociškai. Todėl susidūrus su informacija, kuri skatina nedelsiant dalintis, gąsdina, supriešina ar žada atskleisti „slaptą tiesą“, verta sustoti ir užduoti sau kelis paprastus klausimus: kas yra šaltinis, iš kur ši informacija gauta ir ar ją patvirtina kiti patikimi šaltiniai. Kritinis mąstymas nėra nepasitikėjimas viskuo – tai gebėjimas stabtelėti, užduoti gerus klausimus ir priimti informuotus sprendimus.

Daugiau apie tai pasakoja Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė Etaplius TV laidoje "Tarp eilučių". Laidą žiūrėkite paspaudę nuorodą https://www.youtube.com/watch?v=1wOuCOtzKJA 

Šaltiniai:

1. Ecker, U.K.H., Lewandowsky, S., Cook, J. et al.The psychological drivers of misinformation belief and its resistance to correction. Nat Rev Psychol1, 13–29 (2022). https://doi.org/10.1038/s44159-021-00006-y
2. Pennycook G, Rand D The Psychology of Fake News. Trends in Cognitive Sciences, 2021; 25, 388-402 https://www.cell.com/trends/cognitive-sciences/fulltext/S1364-6613(21)00051-6
3. American Psychological Association “ What psychological factors make people susceptible to believe and act on misinformation?”, 2024 https://www.apa.org/topics/journalism-facts/how-why-misinformation-spreads?utm_source=chatgpt.com