Naujienos

Burnos sveikata dažnai siejama tik su dantų ėduonies, nemalonaus burnos kvapo ar dantų netekimo prevencija. Tačiau sveiki dantys ir dantenos yra svarbūs ir bendrai žmogaus sveikatai. Burnos ligos bei kai kurios lėtinės ligos turi bendrų rizikos veiksnių, o dantenų uždegimas gali būti susijęs su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, burnos ligomis serga beveik 3,7 milijardo žmonių. Nors daugelio šių ligų galima išvengti, jos išlieka vienomis dažniausių sveikatos problemų pasaulyje. Pagrindinės jų priežastys – nepakankama burnos higiena, dažnas daug cukraus turinčių produktų vartojimas, tabakas, alkoholis ir ribotos galimybės laiku gauti odontologinę pagalbą.

Uždegimas gali prasidėti nepastebimai

Ant dantų nuolat susidaro bakterijų sluoksnis, vadinamas apnašomis. Jeigu jos reguliariai nepašalinamos, gali išsivystyti gingivitas – dantenų paraudimas, patinimas ir kraujavimas. Ankstyvos stadijos dantenų uždegimas paprastai yra grįžtamas, tačiau negydomas gali pereiti į periodontitą.

Periodontitas yra lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti dantenas, kaulą ir kitus dantį laikančius audinius. Ligai progresuojant dantys gali pradėti klibėti, o ilgainiui – būti prarasti. Kadangi periodontitas ne visada sukelia skausmą, žmogus gali ilgą laiką nežinoti apie besivystančią ligą.

Ypač svarbus ryšys su cukriniu diabetu

Moksliniais tyrimais geriausiai pagrįstas abipusis periodontito ir cukrinio diabeto ryšys. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, todėl diabetu sergantiems žmonėms dantenų ligos gali būti dažnesnės, sunkesnės ir lėčiau gyti. Burnos sausumas, kuris gali pasireikšti sergant diabetu ar vartojant tam tikrus vaistus, taip pat didina dantų ėduonies ir infekcijų riziką.

Sergant diabetu svarbu apie ligą informuoti odontologą ar burnos higienistą, nepraleisti profilaktinių patikrų ir kreiptis pastebėjus dantenų kraujavimą, patinimą ar kitus pokyčius.

Ką žinome apie širdies ir kraujagyslių ligas?

Periodontitas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant miokardo infarktą ir insultą, rizika. Uždegimo paveiktose dantenose esančios bakterijos ir jų dalys gali patekti į kraujotaką, o ilgalaikis uždegimas – prisidėti prie bendro uždegiminio atsako organizme.

Nors ši sąsaja nereiškia, kad dantenų ligos yra tiesioginė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis ir  burnos higiena nepakeičia kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolės, fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos ar gydytojo paskirtų vaistų - vis dėlto sveikų dantenų palaikymas yra prasminga kompleksinės sveikatos priežiūros dalis.

Kasdieniai įpročiai, padedantys išsaugoti sveiką burną:

• dantis valyti du kartus per dieną, maždaug po dvi minutes, naudojant dantų pastą;
• kartą per dieną išvalyti tarpdančius tarpdančių šepetėliais arba dantų siūlu;
• riboti dažną saldumynų, saldžių gėrimų ir kitų pridėtinio cukraus turinčių produktų vartojimą;
• nerūkyti, nevartoti kitų tabako ir nikotino gaminių bei riboti alkoholį;
• reguliariai tikrintis burnos sveikatą odontologo nustatytu dažnumu.

Į odontologą reikėtų kreiptis nelaukiant planinės patikros, jeigu dantenos kraujuoja, yra paraudusios ar patinusios, jaučiamas nuolatinis nemalonus burnos kvapas, dantys tampa paslankūs, skauda kramtant arba ilgai vargina burnos sausumas.

Kasdienė burnos higiena – nedidelė, tačiau svarbi investicija į ilgalaikę sveikatą.