Naujienos

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, minimą birželio 5-ąją, inicijavo ir paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Ši diena išaugo į pasaulinę aplinkos apsaugos platformą, kurioje milijonai žmonių iš viso pasaulio siekia apsaugoti planetą.

2024 metų Pasaulinės aplinkos apsaugos diena skirta žemės atkūrimui, dykumėjimui ir atsparumui sausrai.

Kaip minima ši diena?

Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų. Daugelyje šalių šią dieną pasirašomos arba ratifikuojamos tarptautinės konvencijos, steigiamos institucijos aplinkos ir ekonominės plėtros klausimams administruoti. Pasaulinė aplinkos apsaugos diena yra diena, kada organizuojami įvairūs renginiai: varžybos dviračiais, žalieji koncertai, rašinių bei piešinių konkursai, medelių sodinimo, aplinkos tvarkymo akcijos. Ši diena yra reikšminga ir žiniasklaidai. Tūkstančiai žurnalistų rašo bei rengia specialias laidas įvairiomis aplinkos apsaugos temomis, demonstruojami šiai dienai skirti dokumentiniai filmai, rengiamos fotoparodos, organizuojami seminarai, susitikimai prie apskrito stalo, simpoziumai.

Klimato kaitos poveikis, biologinės įvairovės nykimas, aplinkos tarša ir atliekų kalnai signalizuoja, kad Žemė jaučiasi prastai. Mūsų vienintelė galimybė – pakeisti ekonomikos kryptį, visuomenės raidos mintį ir atsigręžti į gamtą, kurios dalis esame.  Aplinkos apsaugos dienos minėjimas nereiškia, kad aplinka rūpintis turėtume tik tą vieną dieną – minėdami galime įvertinti tuos, kurie jau įgyvendino originaliausias idėjas, tačiau tausoti aplinką turėtume kasdien ir visi – nepriklausomai nuo amžiaus.

Sausra ir gamtos gaisrai

Kintant klimatui daugelyje Europos regionų jau dabar patiriamos dažnesnės, didesnės ir ilgiau trunkančios sausros. Sausra yra neįprasta ir laikina vandens stoka, kylanti dėl nepakankamo kritulių kiekio ir didesnio garavimo (dėl aukštos temperatūros). Sausra nėra tas pats reiškinys kaip vandens trūkumas – struktūrinis gėlo vandens trūkumas ištisus metus dėl pernelyg didelio vandens suvartojimo.

Sausros neretai daro netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai, žemės ūkiui, miškininkystei, vandens tiekimui ir biologinei įvairovei. Dėl sausrų mažėja upių ir požeminio vandens lygis, lėčiau auga medžiai ir pasėliai, daugėja kenkėjų antplūdžių ir kyla gamtos gaisrų.

Europoje didžioji dalis sausrų sukeliamų nuostolių patiriama žemės ūkio, energetikos ir viešojo vandens tiekimo sektoriuose. 

Dirvožemis ir miškininkystė

* Klimato kaita gali dar labiau pabloginti erozijos, organinių medžiagų mažėjimo, dirvožemio druskėjimo, dirvožemio biologinės įvairovės nykimo, nuošliaužų, dykumėjimo ir potvynių procesus. Klimato kaitos poveikis anglies sankaupoms dirvožemyje gali būti siejamas su kintančia CO2 koncentracija atmosferoje, padidėjusia temperatūra ir kintančiu kritulių pobūdžiu. Itin gausūs krituliai, greitas sniego ir ledo tirpimas, didelis upių nuotėkis ir dažnesnės sausros – tai su klimatu susiję reiškiniai, dėl kurių vyksta dirvožemio degradacija. Dirvožemio degradaciją lemia ir miškų naikinimo bei kita žmogaus vykdoma veikla (žemės ūkio veikla, slidinėjimas). Tikėtina, kad pakrančių zonose padaugės druskingų dirvožemių, nes dėl kylančio jūros lygio ir (periodiškai) mažo upių nuotėkio vyks sūraus vandens intruzija iš pajūrio į pakrančių zonas.

* Klimato kaita veikia ir miškus, todėl didėja sausrų, audrų, gaisrų, kenkėjų ir ligų, kurios blogina miškų būklę, rizika.

Prognozuojama, kad Europos miškų biologinė įvairovė keisis, nes klimato kaita kelia ypatingą grėsmę rūšims, kurios yra labai prisitaikiusios prie konkrečių klimato ir aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, dėl ribotos medžių rūšių įvairovės borealiniuose miškuose (taigoje) jie tampa mažiau atsparūs natūraliems trikdžiams ir todėl yra pažeidžiamesni klimato kaitai.

Kaip klimato kaita kelia grėsmę mūsų sveikatai ?

Klimato kaita kelia didelę grėsmę ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei augalų sveikatai. Nors dėl kintančio klimato gali ir nekilti daug naujų ar nežinomų grėsmių sveikatai, esamų grėsmių poveikis tik sustiprės ir bus labiau juntamas nei dabar.

Prognozuojama, kad svarbiausias būsimos klimato kaitos poveikis sveikatai, be kita ko, bus:

• padidėjęs su vasaros karščiu susijęs mirtingumas (mirtys) ir sergamumas (ligos);
• sumažėjęs su žiemos šalčiu susijęs mirtingumas (mirtys) ir sergamumas (ligos);
• padidėjusi nelaimingų atsitikimų rizika ir ekstremalių meteorologinių reiškinių (potvynių, gaisrų ir audrų) poveikis bendrai gerovei;
• ligų, kurias platina, pavyzdžiui, pernešėjai, graužikai, arba ligų, plintančių per vandenį ar maistą, poveikio pokyčiai;
• kai kurių alergiją sukeliančių žiedadulkių rūšių sezoninio pasiskirstymo ir įvairių virusų, kenkėjų bei ligų pasiskirstymo pokyčiai;
• naujos ir atsinaujinančios gyvūnų ligos – Europos gyvūnų ir žmonių sveikatai vis daugiau iššūkių kels virusinės zoonozinės ligos ir pernešėjų platinamos ligos;
• nauji ir vėl pasirodantys augalų kenkėjai (vabzdžiai, patogenai ir kiti kenkėjai) bei ligos, kurios turi įtakos miškų ir pasėlių sistemoms;
• su oro kokybės ir ozono pokyčiais susijusios grėsmės.

Klimato kaita yra rimta problema ir ji veikia mus visus.

Todėl gyvenkime atsakingai – saugokime žemę, jos telkinius bei juose slypinčią gyvybę

Informacijos šaltinis www.worldenvironmentday.global medžiagą

Informaciją parengė Miglė Klimaitė

Šiaulių miesto savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro stiprinimo specialistė