Naujienos

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, minimą birželio 5-ąją, inicijavo ir paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai – 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai – pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms. Ši diena išaugo į pasaulinę aplinkos apsaugos platformą, kurioje milijonai žmonių iš viso pasaulio siekia apsaugoti planetą.

Pasaulinė aplinkos apsaugos tema apima daugelį įvairių sričių:

• Klimato kaita: klimato kaitos poveikis pasauliui, įskaitant šiltnamio efektą ir atsigręžimą į klimato kaitą.
• Biologinė įvairovė: augalų, gyvūnų ir visų kitų gyvų organizmų įvairovės svarba ir apsauga.
• Atliekų tvarkymas: atliekų sumažinimas, perdirbimas ir tinkamas šalinimas.
• Vandens apsauga: vandens išteklių išsaugojimas ir apsauga nuo užteršimo.
• Oro užteršimas: oro taršos mažinimas ir gera oro kokybė.

2025-ųjų metų tema – „Kova su plastiko tarša: kiekvienas veiksmas svarbus“

Milijonai tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus, žalodami gyvūniją ir grįždami į mūsų lėkštes kaip mikroplastikas. Vienkartiniai plastikiniai maišeliai, buteliai ar pakuotės dažnai atsiduria ne šiukšliadėžėje, o gamtoje – mūsų upeliuose, miškuose, net miesto centre. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali prisidėti: atsisakydami vienkartinių plastikinių gaminių, rinkdamiesi daugkartinius maišelius, rūšiuodami atliekas ar rinkdamiesi tvaresnius sprendimus.

Klimato kaitos poveikis, biologinės įvairovės nykimas, aplinkos tarša ir atliekų kalnai signalizuoja, kad Žemė jaučiasi prastai. Mūsų vienintelė galimybė – pakeisti ekonomikos kryptį, visuomenės raidos mintį ir atsigręžti į gamtą, kurios dalis esame.  Aplinkos apsaugos dienos minėjimas nereiškia, kad aplinka rūpintis turėtume tik tą vieną dieną – minėdami galime įvertinti tuos, kurie jau įgyvendino originaliausias idėjas, tačiau tausoti aplinką turėtume kasdien ir visi – nepriklausomai nuo amžiaus.

Plastiko problema vis didėja

Nors yra daug vertingų plastiko panaudojimo būdų, žmogus tapo priklausomas nuo vienkartinių plastikinių gaminių. Daugeliui iš mūsų jie tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Tai vandens, šampūno, pieno buteliai, šaldymo maišeliai, ledų indeliai, krepšiai, maisto pakavimo plėvelė, plastikiniai maišeliai, vienkartiniai indai ir pan.

Plastiko tarša ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir daro neigiamą įtaką sveikatai. Keliolika  milijonų tonų plastiko kasmet patenka į jūras ir vandenynus – plastikinės šiukšlės čia sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Didžioji dalis šių paviršiuje plūduriuojančių atliekų iki galo nesuyra ir sudaro vadinamuosius mikroplastikus – mažytes daleles, kurių skersmuo siekia iki 5 milimetrų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą. Mikroplastikai yra rimta problema ne tik jūroje, jų randama ir geriamajame vandenyje, taip pat jie gali patekti į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus ir absorbuotis bei kauptis organuose: plaučiuose, kepenyse, blužnyje, inkstuose.

Iš sausumos šaltinių plastiko atliekos upėmis nešamos į jūras ir yra laikomos pagrindiniu taršos šaltiniu. Toliau vandenynuose aptinkamos šiukšlės dažniausiai yra arba neaiškios kilmės, arba yra daiktai, naudojami prekybiniuose ir žvejybiniuose laivuose: tinklai, virvės, plūdurai, dėžės, statinės, plūdės ir pan. Paplūdimiuose aptinkamos plastiko šiukšlės dažniausiai yra plastikiniai maišeliai, pakuotės, buteliai, paplūdimio šlepetės, vaikų žaislai ir kitos plastiko atliekos, kurių vandens srovės įprastai nenuneša tolyn į jūrą.

Lietuvos upėse randamo mikroplastiko dalelių šaltinis – smulkios padangų dėvėjimosi atliekos, suirę maišeliai, pakuotės ir kitos plastiko atliekos, per lietaus surenkamuosius tinklus patekusios į upes. Taip pat į vandens telkinius plastiką gali pernešti paukščiai, laukiniai gyvūnai, vėjas.

Kaip pakeisti susidariusią situaciją?

Jeigu dabartinė tarša nemažės, kaip skelbia Jungtinių Tautų aplinkos programa, iki 2050 m. jūrose bus daugiau plastiko nei žuvų. Apie kovą su plastiko tarša pastaruoju metu kalba visa Europa, į kurią nukreiptas pasaulio dėmesys. Aplinkos tarša kasmet nužudo daugiau žmonių negu karai, stichinės nelaimės ir badas, be to, daro didžiulę žalą ekonomikai.

Prisidėti prie švaresnių upių, ežerų, jūrų, vandenynų galime kiekvienas. Būtina keisti savo įpročius ir mažinti vienkartinių plastikinių daiktų naudojimą. Jei plastikiniai gaminiai neišvengiami, juos reikėtų naudoti pakartotinai tol, kol jie taps netinkami naudoti, o tada juos reikėtų perdirbti arba tinkamai išmesti. Reikia atsakingai tvarkyti atliekas – rūšiuoti plastiką, kad šis nepatektų į aplinką, dalyvauti upių ir jų pakrančių švarinimo darbuose, atsakingai elgtis paplūdimiuose.

Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, apsiperkant reikėtų rinktis produktus be plastikinės pakuotės, nešiotis daugkartinio naudojimo pirkinių maišelį, naudoti daugkartinį gėrimo buteliuką, atsisakyti plastikinių stalo įrankių, rinktis asmens priežiūros priemones be plastiko. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos iki 2040 m. gali sumažinti į vandenynus patenkančio plastiko kiekį daugiau nei 80 procentų.

Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?

Nors visiškai išvengti mikroplastiko sunku, yra keletas būdų, kaip sumažinti jo patekimą į mūsų organizmą:

• Venkite plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių: jos gali išskirti mikroplastiką į maistą, ypač šildant. Rinkitės stiklines, nerūdijančio plieno ar keramikines talpas.
• Naudokite daugkartinius vandens butelius: vanduo plastikiniuose buteliuose gali turėti mikroplastiko dalelių.
• Rinkitės natūralius audinius: sintetiniai drabužiai skalbimo metu išskiria mikroplastiką. Pirmenybę teikite medvilnei, linui ar vilnai.
• Naudokite vandens filtrus: vandentiekio vandenyje gali būti mikroplastiko. Vandens filtrai padeda sumažinti šių dalelių kiekį.
• Venkite plastiko sąlyčio su karštu maistu: nešildykite maisto plastikiniuose induose ir nenaudokite plastikinių įrankių karštam maistui ruošti.
• Rinkitės laisvai parduodamą ar minimaliai supakuotą maistą: tokiu būdu sumažinsite plastiko pakuočių naudojimą ir galimą mikroplastiko patekimą į organizmą.
• Naudokite natūralius valymo produktus: kai kurie valikliai gali turėti mikroplastiko, todėl geriau rinktis ekologiškus ir natūralius valiklius. 
• Venkite arbatos maišelių su plastiku: kai kurie arbatos maišeliai išskiria mikroplastiką į gėrimą. Rinkitės birią arbatą su nerūdijančio plieno sieteliu.
• Rinkitės natūralius kosmetikos produktus: kosmetikos priemonės turi mikroplastiko dalelių. Svarbu skaityti sudėtį ir rinktis natūralesnius produktus, be polietileno ar polipropileno.
• Reguliariai valykite namus: reguliarus valymas sumažina mikroplastiko dalelių kiekį, kuris kaupiasi dulkėse.

Gyvenkime atsakingai – saugokime žemę, jos telkinius bei juose slypinčią gyvybę

Informacijos šaltinis: www.worldenvironmentday.global; www.smlpc.lt; www.hi.lt medžiaga

Informaciją parengė Miglė Klimaitė

Šiaulių miesto savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro stiprinimo specialistė