Naujienos

Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2022 m., 24 proc. galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją (PD), o maždaug 1 proc. – potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo. Šiandien norime pažvelgti dar detaliau, siekdamos suprasti, kaip moterų psichikos sveikatos sunkumai po gimdymo yra susiję su anksčiau, t. y. iki nėštumo ar jo metu, patirtais sunkumais, kaip moterys pačios vertina savo patiriamų sunkumų lygį, kiek jų kreipiasi pagalbos į sveikatos specialistus.

2022 m. gimdžiusių moterų psichikos sveikata iki nėštumo, jo metu ir po gimdymo

Iš visų apklausoje „Mano gimdymas“ dalyvavusių 2022 m. gimdžiusių moterų 3 proc. buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar po gimdymo, tačiau dar apie penktadalis (19 proc.) moterų nurodė, kad patyrė ryškių psichologinių sunkumų (be sutrikimo diagnozės). Beveik 15 proc. moterų po gimdymo yra bent kartą pagalvojusios apie savižudybę (7 apklausą užpildžiusios moterys laikotarpyje po gimdymo mėgino nusižudyti!), o maždaug 17 proc. nurodė, kad joms yra buvę taip sunku, kad kilo minčių ar fantazijų ką nors padaryti savo kūdikiui (t. y. jį žaloti), netgi jei iš tikrųjų to nedarytų. Mintys ar fantazijos apie kūdikio sužalojimą buvo reikšmingai susijusios su motinystės (ne)patirtimi – daugiau taip galvojusių moterų buvo tarp pirmą kartą gimdžiusiųjų (18 proc., palyginus su 13 proc. gimdžiusiųjų antrąjį ar daugiau kartų). Tačiau gimdymų skaičius nebuvo reikšmingai susijęs su moterų mintimis apie savižudybę.

Po gimdymo kilusios mintys apie savižudybę ar kūdikio žalojimą

Apklausos duomenų analizė atskleidė, kad anksčiau (t. y. iki gimdymo) moterų turėti ryškūs psichologiniai sunkumai yra reikšmingai susiję su tokiais sunkumais po gimdymo. Iš tų moterų, kurios nurodė susidūrusios su ryškiais psichologiniais sunkumais iki nėštumo ar nėštumo metu, 37 proc. būtų galima ir apklausos pildymo metu įtarti PD ar PTSS po gimdymo (palyginus, tarp anksčiau su psichologiniais sunkumais susidūrusių moterų – 22 proc.), 23 proc. galvojo apie savižudybę po gimdymo (palyginus, tarp su sunkumais nesusidūrusių – 13 proc.) ir 24 proc. buvo taip sunku, kad kilo minčių ar fantazijų apie kūdikio sužalojimą (palyginus, tarp nesusidūrusių – 15 proc.). Atsižvelgiant į gautus rezultatus, norime paraginti visus sveikatos priežiūros specialistus skirti papildomą dėmesį psichologinei besilaukiančiųjų ir pagimdžiusių moterų sveikatai, ypač, pasiteirauti apie jau patirtus psichologinius sunkumus. Šioje vietoje matytume tęstinės akušerinės priežiūros privalumus, kuomet bendraudama ilgesnį laikotarpį moteris gali užmegzti tvirtesnį ir artimesnį ryšį su akušere, kuris leistų atviriau ir išsamiau kalbėtis apie anksčiau patirtus ir šiuo metu kylančius psichikos sveikatos sunkumus.

Didžioji dalis (79 %) moterų iš tų, kurioms, apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD ar PTSS po gimdymo, niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės; 66 % tokių moterų – niekada nėra lankiusios pas psichologą. Tačiau 46 % moterų iš tų, kurioms, apklausos duomenimis, būtų galima įtarti PD ar PTSS pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs. Gali būti, kad dalis moterų savo patiriamus sunkumus sumažina ar sumenkina, besilaikydamos pozicijos, kad „dar nėra taip blogai“, dėl vis dar gajos psichikos sveikatos stigmos. Moterims gali trūkti žinių apie pogimdyminiam laikotarpiui būdingus psichikos sveikatos iššūkius (pvz., pogimdyminę depresiją), joms taip pat gali būti sunku ir sau pripažinti, kad jų patiriami sunkumai gali reikšti psichikos sutrikimą.

Tačiau net ir iš tų moterų, kurios pačios nurodė, kad susidūrė su ryškiais psichologiniais sunkumais nėštumo metu ar po gimdymo, vos 38 % kreipėsi pagalbos į sveikatos specialistus (šeimos gydytoją, psichologą/psichoterapeutą ar psichiatrą). Gali būti, kad dalis moterų jau svarsto apie galimą specialistų pagalbą ir jos kreipsis artimiausioje ateityje. Tačiau taip pat tikėtina, jog tam tikra dalis moterų kreiptis į specialistus vengia dėl įvairių priežasčių. Naujagimių mamos gali nerimauti, kad kreipusis pagalbos bus atskirtos nuo savo kūdikių arba kad paskirtas medikamentinis gydymas bus nesuderinamas su žindymu. Taip pat gali būti, kad kai kurios moterys net ir norėdamos kreiptis pagalbos susiduria su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip galimybių lankytis konsultacijose (ypač su vaiku, sunku ieškoti kam jį palikti) trūkumas, finansiniai sunkumai ir pan. Čia matytume labai svarbų bendruomenių vaidmenį, kurios galėtų būti aktyviai skatinamos kurtis seniūnijose – arčiau šeimų. Tokių bendruomenių glaudus bendradarbiavimas su psichikos sveikatos ir kitais, pogimdyminį laikotarpį išmanančiais, specialistais būtų ypač svarbus.

Visus, esančius šalia neseniai pagimdžiusios moters (tiek sveikatos priežiūros specialistus, tiek artimuosius), skatiname skirti daugiau dėmesio moters psichologinei savijautai. Vienas pirmųjų ir paprasčiausių žingsnių yra paklausti „Kaip tu jautiesi?“. Taip pat kiekvieną moterį, nepriklausomai nuo patiriamų psichologinių sunkumų lygio (o ypač, kai sunkumai ryškūs, kyla minčių apie savižudybę), raginame nelikti vieną – ieškoti reikiamos paramos ir pagalbos. Informaciją apie Lietuvoje prieinamą pagalbą, kilus savižudiškoms mintims, galite rasti puslapyje https://tuesi.lt/

Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biure Šiaulių miesto gyventojai gali gauti nemokamas anonimines psichologų konsultacijas. Visa informacija čia https://www.facebook.com/siauliuvsb/posts/pfbid028WgX3p5G3RNPSS4b5h9jmuqNcbeYU7T5UEzBpBaLtLxvPJ7Bd13uoe8SXmB7Y3sfl?locale=lt_LT 

Pagal Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos duomenis, informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė