Triukšmas – ne tik nepatogumas, bet ir sveikatos rizikos veiksnys

Balandžio 29 dieną minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į žalingą triukšmo poveikį klausai, sveikatai ir gyvenimo kokybei bei paskatinti kurti tylesnę aplinką.

Triukšmas dažnai laikomas tik erzinančiu aplinkos veiksniu, tačiau ilgalaikis jo poveikis gali turėti rimtesnių pasekmių. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad per didelis triukšmas gali trikdyti miegą, bloginti dėmesio koncentraciją, sukelti įtampą, spengimą ausyse ir klausos sutrikimų. Nuolatinis aplinkos triukšmas taip pat siejamas su didesne padidėjusio kraujospūdžio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Viena svarbiausių triukšmo taršos priežasčių miestuose yra kelių, geležinkelių ir oro transportas. 2025 metais paskelbtais Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau kaip 30 proc. Europos gyventojų gyvena vietovėse, kuriose transporto keliamas triukšmas viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus lygius. Miestuose ši problema dar ryškesnė.

Klausai pavojų gali kelti ir garsiai leidžiama muzika, ilgas ausinių naudojimas, koncertai, triukšmingi darbo įrenginiai ar buities technika. Ypač svarbu saugoti vaikų ir paauglių klausą, nes jie vis dažniau naudojasi ausinėmis ir išmaniaisiais įrenginiais. Jeigu išėmus ausines ausyse spengia, garsai atrodo prislopinti arba norisi vis didinti garsumą, tai gali būti ženklas, kad klausa patyrė per didelį krūvį.

Kaip sumažinti triukšmo poveikį?

Naudojantis ausinėmis reikėtų rinktis saugų garsumą ir reguliariai daryti pertraukas. Triukšminguose renginiuose patariama laikytis atokiau nuo garso kolonėlių, o darbo vietose naudoti tinkamas klausos apsaugos priemones. Grįžus iš triukšmingos aplinkos naudinga pabūti tyloje ir leisti klausai pailsėti.

Prie tylesnės aplinkos galime prisidėti ir kasdieniais sprendimais: be reikalo nesignalizuoti automobiliu, garsiai neklausyti muzikos, ypač vakare ir naktį, prižiūrėti triukšmą keliančius įrenginius, gerbti kaimynų ramybę. Planuojant gyvenamąsias erdves svarbu išsaugoti želdynus ir tyliąsias zonas, kurios suteikia galimybę pailsėti nuo nuolatinio miesto šurmulio.

Jeigu triukšmas sklinda iš nuolat veikiančių stacionarių šaltinių, pavyzdžiui, vėdinimo, šaldymo ar šildymo įrenginių, gyventojai gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Centro specialistai įvertins skleidžiamą triukšmą pagal higienos normą HN 33:2011 ir įpareigos savininką triukšmą sumažinti.  Dėl viešosios rimties trikdymo reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena primena, kad tyla nėra vien komfortas. Ji svarbi kokybiškam miegui, poilsiui, darbingumui ir gerai savijautai. Mažindami nereikalingą triukšmą saugome ne tik savo klausą, bet ir aplinkinių sveikatą.