Naujienos

Imunologijos diena, pasauliui žinomą nuo 2005 m., visuomenės sveikatos specialistai skaito paskaitas mokyklose, ruošia radijo laidas, rengia viešas diskusijas, organizuoja mokslines konferencijas. Visų šių renginių tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į imunologijos svarbą. 

Jei jaučiatės puikiai, net nesusimąstote apie savo imuninę sistemą ir jos reikalingumą, pamėginkite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu jos neturėtumėte?

Imuniteto „darbą“ galime jausti, pavyzdžiui, susirgus peršalimu: sloguojant su gleivėmis iš organizmo šalinamas ligos sukėlėjas, pakilus temperatūrai organizmas paverčiamas per karšta buveine virusui, o bloga savijauta tėra imuninių ląstelių kovos su blogosiomis ląstelėmis šalutinis poveikis.

Idealiomis gyvenimo sąlygomis stipriausią imunitetą turime nuo 21 iki 42 metų. Vėliau jis ima silpnėti.

Kaip išlaikyti imunitetą stiprų?

Galvokite, ką valgote

Visavertė mityba – vienas svarbiausių sklandžiai veikiančios imuninės sistemos veiksnių. Svarbu pasirūpinti pakankamu baltymų, mineralų, vitaminų kiekiu mūsų organizme. Juk mūsų mityba yra susijusi su žarnyno mikrobiota, o pastaroji su imuninės sistemos veikimu.

Žarnyno mikrobiota veikia išvien su imunine sistema ir dalyvauja ją aktyvuojant, moduliuojant ir reguliuojant. Imuninių ląstelių užduotis nustatyti, kas organizmui yra sava, o kas svetima. T. y., ką reikia toleruoti, o ką sutikti puolimu.

Žarnyne yra daugiau nei pusė imuninių ląstelių, todėl sveika ir pilnavertė mityba leis gerosioms bakterijoms būti gyvybingoms ir pajėgioms atremti išorės priešų atakas. Dėl bakterijų disbalanso kyla daug organizmo negalavimų, todėl imuniteto stiprinimas turi prasidėti būtent nuo žarnyno ir normalios jo veiklos palaikymo. Žarnyno būklė daro įtaką maistinių medžiagų virškinimui ir pasisavinimui. Jei žarnynas nėra švarus, galimybė pasisavinti gyvybiškai reikalingas maistines medžiagas susilpnėja ir ląstelės pradeda badauti. Pritrūkus svarbių maistinių medžiagų, imunitetas pradeda silpti ir pradedame sirgti.

Imuniteto draugai – vitaminai C ir D

Svarbu žinoti, kad vitamino C  atsargos nėra kaupiamos organizme, todėl kiekvieną dieną reikia suvartoti rekomenduojamą jo kiekį. Sveikas suaugęs žmogus per dieną turėtų gauti 60-70 mg šio vitamino, nes vitaminas C yra labai svarbus baltiesiems kraujo kūneliams kurie kovoja su bakterijomis ir virusais.  Norint, kad netruktų vitamino C, į dienos racioną reiktų įtraukti juoduosius serbentus, kivius, citrinas, apelsinus, saldžiąsias raudonąsias paprikas, brokolius, briuselinius kopūstus ir kt.

Na, o vitamino D dažniausiai trūksta mažai saulės matantiems šiauriečiams. Kraujo laboratorijų duomenimis, net devyniems iš dešimties lietuvių diagnozuojamas šio vitamino trūkumas. Pagrindinis natūralaus vitamino D šaltinis -  gamyba odoje veikiant ultravioletinei spinduliuotei. Svarbiausia yra tai, kad net 90 proc. šio  vitamino mes gauname iš saulės spindulių ir tik 10 proc. su maistu, būtent dėl šios priežasties vitaminas  D vadinamas „saulės vitaminu“.  Kiek odoje bus susintetinta vadinamojo „saulės“ vitamino, priklauso nuo kelių faktorių: metų laiko – žiemą mūsų platumoje dėl natūraliai sumažėjusios saulės spinduliuotės intensyvumo, vitamino D3 sintezė odoje beveik nevyksta. Vitamino D gamyba odoje priklauso ir nuo saulės šviesos kampo – jis turi būti didesnis nei 50 laipsnių horizonto atžvilgiu. Tai momentas, kai šešėlis tampa trumpesnis už mus. Mūsų platumoje saulė taip aukštai pakyla tik vasarą ir tik nuo 10 iki 16 val. Vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o per didelis saulės ultravioletinių spindulių kiekis nedidina vitamino D gamybos, mat jo perteklius suyra odoje. 

Kad imuninė sistema būtų stipri, neužtenka tik sveikos ir pilnavertės mitybos...

Būtina gerai išsimiegoti

    Miegas - tai laikas, kai jūsų organizmas taisosi ir gydosi nuo kasdienio streso ir įtampos, todėl jei nepakankamai ilsitės, jūsų sistema dirbs nepakankamai. Imunitetas yra pažeidžiamas jau tuomet, kai kelias naktis iš eilės yra miegama po 4 valandas ar mažiau. Nors ilgesnės nei įprasta miego valandos mūsų imuniteto nesustiprins, tačiau per trumpas ar nekokybiškas miegas jį tikrai susilpnins.

    Pakankamas miego kiekis taip pat padeda reguliuoti kortizolio - hormono, kuris išsiskiria, kai patiriate stresą, - kiekį. Didelis kortizolio kiekis gali slopinti jūsų imuninę sistemą, todėl tapsite jautresni infekcijoms. Kiek miego reikia kiekvieną naktį? Nors universalaus atsakymo nėra, Nacionalinis miego fondas rekomenduoja suaugusiesiems kiekvieną naktį miegoti nuo septynių iki devynių valandų, nes kokybiškas miegas palaiko imuninės sistemos pusiausvyrą.

Ir reguliariai mankštintis

Skirkite bent 10-15 min. per dieną mankštai ar kitai fizinei veiklai,  jei norite būti žvalesni, pozityvesni ir energingesni.

Fizinio krūvio metu imuninės ląstelės greičiau reaguoja į ligų sukėlėjus. Pastebėta, kad praėjus kelioms valandoms po fizinio krūvio, imuninė sistema vėl grįžta į pradinę padėtį. Taigi, nenorite sirgti – mankštinkitės reguliariai. 

Informaciją parengė:  Visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė