Naujienos

Balandžio 11 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė Parkinsono ligos diena - proga atkreipti visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų ir sprendimų priėmėjų dėmesį į šią neuromokslų srities iššūkių keliančią ligą, jos poveikį sergančiųjų gyvenimui bei būtinybę gerinti pagalbą ir priežiūrą.

Parkinsono liga - tai progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, kuri pažeidžia judėjimo kontrolę. Pagrindinius simptomus sudaro tremoras (drebulys), judesių lėtumas, raumenų sustingimas ir pusiausvyros sutrikimai. Be motorinių simptomų, liga dažnai siejama su nemotoriniais požymiais - nuovargiu, miego sutrikimais, depresija, kognityviniais pokyčiais, kurie reikšmingai veikia gyvenimo kokybę.

Šią dieną minime ne tik prisimindami Jameso Parkinsono, britų gydytojo, kuris 1817 m. pirmasis aprašė ligą, indėlį medicinos moksle, bet ir kalbėdami apie šiandienines realijas, su kuriomis susiduria sergantys žmonės bei jų artimieji.

Situacija Lietuvoje ir pasaulyje

Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų - pasaulyje ja serga milijonai žmonių. Lietuvoje tikslūs duomenys kinta, tačiau sergančiųjų skaičius auga kartu su senėjančia populiacija. Lietuvoje Parkinsono liga serga maždaug nuo ~11 000 iki ~12 000 žmonių. Tai yra apytikslis sergančiųjų skaičius, pagrįstas nacionaline statistine apžvalga ir medicinos šaltiniais.

Nors sergamumo lygis visame pasaulyje skiriasi, visur išlieka poreikis stiprinti diagnostikos, reabilitacijos ir kompleksinės priežiūros galimybes.

Poreikis šviesti ir gerinti priežiūrą

Svarbu visuomenei suteikti aiškią informaciją apie ligos požymius ir eigą - ankstyva diagnozė ir laiku skirta pagalba gali reikšmingai sulėtinti funkcinių sutrikimų progresavimą. Parkisono ligos valdymas reikalauja bendradarbiavimo tarp neurologų, reabilitacijos specialistų, psichologų, šeimos gydytojų ir socialinių paslaugų - tik kompleksinis požiūris užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.

Parkinsono ligos simptomai

Parkinsono ligos simptomai - kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau - kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant. Pasireiškia ir kiti požymiai: susilpnėja arba dingsta uoslė, sutrinka miegas, pakinta balsas, pakumpsta laikysena, pakinta eisena, sutrumpėja žingsniai bei dingsta rankų mostai einant, sunkiau atsistoti ir pan. Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu.

Palaikymas sergantiems ir jų artimiesiems

Parkinsono liga paveikia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo šeimą. Artimųjų parama, išankstinė informacija apie ligą ir prieinama pagalba padeda mažinti izoliacijos jausmą, stresą ir pagerinti kasdienį funkcionavimą. Visuomenės supratimas ir jautrumas yra būtini - stigma ir klaidingi įsitikinimai didina atskirtį.

Kvietimas veikti

Pasaulinės Parkinsono ligos dienos proga kviečiame:

• Visuomenę - domėtis, atpažinti ligos požymius, palaikyti sergančius.
• Sveikatos specialistus - aktyviai taikyti naujausius diagnostikos ir gydymo metodus, bendradarbiauti tarpdisciplininėsese komandose.
• Sprendimų priėmėjus - stiprinti prieinamą neurologinę priežiūrą, reabilitacijos paslaugas ir paramos programas.

Parkinsono liga yra ilgalaikė, bet ne vien sergančio asmens iššūkis - tai visuomeninis sveikatos klausimas, kuriame kiekvieno indėlis yra svarbus.

Ar įmanoma Parkinsono ligos prevencija?

Šiuo metu nėra būdo visiškai užkirsti kelią Parkinsono ligai, nes tikslios jos atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali mažinti ligos riziką arba atitolinti jos pradžią.

Fizinė veikla laikoma vienu svarbiausių apsauginių veiksnių. Reguliarus judėjimas - ypač aerobiniai pratimai, pusiausvyrą ir koordinaciją lavinanti veikla - siejamas su geresne nervų sistemos funkcija ir mažesne neurodegeneracinių ligų rizika.

Sveika ir subalansuota mityba, ypač Viduržemio jūros tipo, gausi daržovių, vaisių, ankštinių, žuvies ir nesočiųjų riebalų, gali turėti teigiamą poveikį smegenų sveikatai. Antioksidantų turintis maistas padeda mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš neurodegeneracijos mechanizmų.

Aplinkos rizikos veiksnių mažinimas taip pat svarbus. Tyrimai rodo sąsajas tarp Parkinsono ligos ir ilgalaikio kontakto su pesticidais, tirpikliais bei kitomis toksinėmis medžiagomis. Darbo sauga, apsauginių priemonių naudojimas ir aplinkos sveikatos politika yra reikšminga prevencijos dalis visuomenės mastu.

Psichikos sveikata ir miegas - dar vienas svarbus aspektas. Lėtinis stresas, miego sutrikimai ir socialinė izoliacija neigiamai veikia nervų sistemą. Reguliarus poilsis, socialinis aktyvumas ir emocinė gerovė prisideda prie bendros smegenų sveikatos.

Nors šios priemonės negarantuoja, kad liga nepasireikš, jos stiprina bendrą organizmo atsparumą ir yra svarbios ne tik Parkinsono ligos, bet ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.

Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 27 metus raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją J. Parkinsoną, kuris 1817 metais pirmasis išsamiai aprašė šią ligą.

2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos pasauliniu simboliu.

Šiaulių Parkinsono draugija – visuomeninė organizacija, vienijanti Parkinsono liga sergančius žmones Šiaulių regione: https://www.facebook.com/p/%C5%A0iauli%C5%B3-parkinsono-draugija-100064826256040/