Naujienos
Ar tavo skiepai nuo erkinio encefalito dar galioja?
Šylant orams vis dažniau renkamės laiką gamtoje – miškuose, parkuose ar sodybose. Tačiau kartu didėja ir tikimybė susidurti su mažais, bet pavojingais voragyviais – erkėmis.
Žmogus erkių platinamomis ligomis – Laimo liga ar erkiniu encefalitu – dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Todėl planuojant laiką gamtoje verta iš anksto pasirūpinti apsauga: pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir nepamiršti pagrindinių prevencinių priemonių.
Erkių platinamų ligų statistika nedžiugina
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2025 m. Šiaulių apskrityje erkiniu encefalitu sirgo 34 asmenys, iš jų 9 – Šiaulių mieste. Laimo liga nustatyta dar didesniam gyventojų skaičiui – ji registruota 805 Šiaulių apskrities gyventojams, iš jų 356 Šiaulių miesto gyventojams.
Laimo ligos simptomai
Laimo ligą sukeliančios bakterijos gyvena erkių žarnyne ir į žmogaus organizmą dažniausiai patenka tik praėjus kelioms ar keliolikai valandų nuo erkės įsisiurbimo. Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.
Vienas dažniausių pirmųjų požymių – plintantis paraudimas odoje aplink erkės įkandimo vietą (vadinamoji migruojanti eritema). Vis dėlto šis požymis pasireiškia ne visiems. Paraudimas dažniausiai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau ar net po 2 mėnesių. Maždaug penktadaliui žmonių kartu pasireiškia karščiavimas (iki 38 °C), galvos skausmas, silpnumas. Negydoma Laimo liga gali progresuoti ir sukelti sąnarių skausmus bei uždegimą, taip pat pažeisti nervų sistemą.
Persirgus Laimo liga imunitetas nesusidaro, todėl šia liga galima susirgti pakartotinai. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Erkinis encefalitas – centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga
Erkinis encefalitas – virusinė infekcija, pažeidžianti žmogaus centrinę nervų sistemą. Liga gali pasireikšti karščiavimu, stipriais galvos skausmais, pykinimu, o sunkesniais atvejais – smegenų ar smegenų dangalų uždegimu. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia po 7–14 dienų nuo užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau neretai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Kai kuriems persirgusiems išlieka ilgalaikiai sutrikimai – galvos skausmai, miego ir koncentracijos problemos, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai. Svarbu žinoti, kad specifinio gydymo nėra – gydomi tik simptomai.
Skiepai nuo erkinio encefalito – apsauga nuo sunkių komplikacijų
Nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, tačiau svarbu ne tik „buvau skiepytas kažkada“. Dažnai žmonės pamiršta, kada buvo paskutinis skiepas, praleidžia stiprinamąją dozę ar klaidingai mano, kad apsauga išlieka visam gyvenimui.
Pagrindiniai principai:
• galimos dvi vakcinacijos schemos – įprastinė ir pagreitinta;
• pilnai apsaugai reikalingos 3 dozės;
• vėliau reikalingos stiprinamosios dozės;
• dažniausiai kas 3–5 metus (priklauso nuo amžiaus ir vakcinos);
• persirgus erkiniu encefalitu skiepytis nereikia – imunitetas išlieka visam gyvenimui.
Nusprendus skiepytis nuo erkinio encefalito, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir pateiks individualias rekomendacijas.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys. Jeigu nepriklausote šiai amžiaus grupei, pasiskiepyti galite savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama.
Pasitikrink dabar – ne po įkandimo
Jeigu nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, skiepų statusą galite pasitikrinti:
• peržiūrėję skiepų knygelę;
• prisijungę prie e. sveikatos portalo;
• kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją.
Gamta gali būti saugi
Mes negalime visiškai išvengti erkių įsisiurbimo, tačiau galime sumažinti riziką:
• rinktis šviesius drabužius;
• dėvėti ilgas rankoves ir ilgas kelnes;
• naudoti repelentus;
• grįžus iš gamtos apžiūrėti kūną ir drabužius;
• ir svarbiausia – būti pasiskiepiję.
Pasitikrink. Atnaujink. Ir mėgaukis pavasariu ramiau.
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
Milda Baranauskienė