Naujienos

Aplinka ir oro užterštumas. Rekomendacijos ir patarimai.

2024 03 29


Aplinkos oro užterštumas - sudėtinga bei didėjanti problema, kurią sukelia tam tikri išmetamieji teršalai, kurie arba vieni, arba dėl cheminės reakcijos neigiamai veikia aplinką ir sveikatą.

NUO KO PRIKLAUSO ORO TARŠA MIESTE:

  • Mateorologinių sąlygų (silpnas vėjas, rūkas);
  • Transporto srautų suintensyvėjimo (ypač piko metu);
  • Pramoninių procesų įskaitant energijos gavybą ir gamybinę veiklą;
  • Suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas;
  • Netinkamai prižiūrimų gatvių.

Didžiausią rūpęstį keliantys aplinkos oro teršalai: anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas, ozonas, kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), sunkieji metalai.

KAIP TERŠALAI VEIKIA MŪSŲ SVEIKATĄ?

Azoto dioksidas susijęs su kraujotakos sistemos ligomis, astma, miokardo infarktu, pagyvenusių žmonių lėtine obstrukcine plaučiu liga. Taip pat suaktyvėja alerginės reakcijos.  Ilgalaikė padidėjusi azoto dioksido koncentracija pažeidžia plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijos atsiradimo riziką bei apatinių kvepavimo takų ligų dažnį vaikams, linkusiems į alergijas.

Sieros dioksido pagrindinis poveikis žmogui yra kvėpavimo takų dirginimas. Esant didesnėms koncentracijoms atsiranda kosulys, akių gleivinės dirginimas, paburkimas, ašarojimas.

Apsinuodiję anglies monoksido dujomis žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Į padidėjusį CO kiekį ypač jautriai reaguoja širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys.

Žymus kietųjų dalelių (KD10 ir KD2.5) koncentracijos ore padidėjimas gali sukelti priešlaikinę mirtį nuo kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligų. 

REKOMENDACIJOS GYVENTOJAMS, ESANT PADIDĖJUSIAI MIESTO APLINKOS ORO TARŠAI

  • Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke, begiojimų ar vaikščiojimų. Geriau eiti į parkus, miškelius, atokiau nuo judrių gatvių, pramoninių rajonų.
  • Oro taršai jautriausi yra vaikai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėis kvepavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
  • Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsargair, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.
  • Saugoti kvėpavimo takus, prisidengiant juos kauke.
  • Neatidarinėti orlaidžių, langų.
  • Prieš vėdinant patalpas, langus ar orlaides rekomenduotina uždengti drėgnu audiniu.
  • Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.
  • Verta sekti oro kokybės tyrimais užsiimančių institucijų informaciją.

KAIP GALIMA PRISIDĖTI PRIE ORO TERŠALŲ SUMAŽINIMO?

  • Nedeginti buitinių ir pramoninių atliekų: atliekų iš plastmasės ar gumos, naftos produktais užterštų medžiagų, baldų ar kitų medienos atliekų, prisotintų cheminėmis medžiagomis.
  • Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiuvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (anglies monoksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) kiekis.
  • Į darbą ir iš jo vykti ne asmeniniu, o visuomeniniu transportu.
  • Transporto priemonių spūsčių mažinimas piko valandomis.
  • Gatvių priežiūra (smėlio ir druskų likučių pašalinimas, esant padidėjusiai oro taršai, plauti gatves ir šaligatvius).
  • Pramonės įmonėms galimus taršos mažinimo būdus suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: taršos mažinimas ir kuro rūšies pakeitimas.
  • Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kieki taip pat galima naudojant ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geometrinė energiją).

Aplinka daro įtaką mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių taikymo įgyvendinimo, norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį. Ypač svarbu dar ankstyvame žmogaus amžiuje sistemiškai teikti žinias aplinkos gerinimo tema, leisti pažinti, patirti, nukreipti tinkama linkme.

Parengė Šiaulių miesto visuomenės sveikatos

stiprinimo specialistė, vykdanti visuomenės 

sveikatos  stiprinimą Miglė Klimaitė