Svarbiausia, kasdien rūpintis savo emocine ir fizine sveikata. Užsiimkite reguliaria fizine veikla, leiskite laisvalaikį aktyviai, tai ne tik pagerins fizinę sveikatą, bet ir jūsų nuotaiką, emocijas, suteiks daugiau energijos, pasitikėjimo savimi! Išeikite pasivaikščioti gryname ore, užsiimkite joga, atlikite kvėpavimo pratimus. Nesvarbu kokia fizine veikla užsiimsite, svarbiausia tai daryti reguliariai. Sveikai maitinkitės – maistingas ir skanus maistas, tai ne tik maistas kūnui, bet reikalingas ir gerai emocinei būklei palaikyti. Valgykite kuo daugiau natūralių produktų, įtraukite daugiau daržovių ir vaisių į savo mitybos racioną. Venkite perdirbto ir apdoroto maisto. Valgykite sąmoningai ir mėgaukitės maistu. Suderinkite darbo ir poilsio režimą, poilsis yra svarbus mūsų kūnui ir gerai psichinei sveikatai! Užsiimkite veikla, kuri jums teikia malonumą – klausykitės mėgstamos muzikos, skaitykite jums patinkančias knygas, medituokite, bendraukite su draugais, rašykite dienoraštį ar atraskite kitas veiklas, svarbiausia, kad tai teiktų jums malonumą! Gerai išsimiegokite ir darykite tai kiekvieną naktį. Palaikykite reguliarų miego režimą. Jei kankina neramios mintys apie praėjusią dieną būtinai jas trumpai apmastykite ir atsisveikinkite su jomis. Jei sunku tai padaryti pabandykite jas užrašyti, dienoraštis - puiki pagalba. Jei bijote pamiršti svarbius dalykus, užsirašiusios būsite ramios, kad pabudusios kitą dieną puikiai išmiegojusios ir pailsėjusios, jų nepamiršite.

Svarbu ir išankstinė ligų profilaktika. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė tikimybė išvengti blogų padarinių sveikatai. Lietuvoje vykdomos prevencinės sveikatos programos leidžia anksti nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti. Biuro specialistai ragina nemokamai pasitikrinti sveikatą ir taip užkristi kelią ligoms plisti. Jeigu priklausote amžiaus grupei, kuriai skirtos šios prevencinėse sveikatos patikros, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis suteiks daugiau informacijos ir nukreips pas atitinkamus specialistus diagnozei patikslinti.

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA - Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos arba laiku pradėti gydymą.

KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINĖ PROGRAMA - skirta moterų nuo 50 iki 69 metų (imtinai)  krūties piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti. Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, pastebėjote bet kokius pakitimus, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS FINANSAVIMO PROGRAMA - skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus (imtinai)  storosios žarnos vėžio prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą. Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS PROGRAMA -  moterų ir vyrų nuo 40 iki 64 metų (imtinai) širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vieną kartą per metus jums nustatys rizikos veiksnius ir patars, kaip apsisaugoti nuo šių ligų bei atliks specialius tyrimus (gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje, elektrokardiogramą). Radus pakitimų,  nusiųs į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius. Jei šeimos gydytojas nustato labai didelę riziką, pakartotinai tikrintis reikia po vienerių metų, didelę riziką – po dviejų metų, mažą ar vidutinę riziką – po keturių metų.

Profilaktiniai sveikatos patikrinimai skirti tam, kad liga būtų diagnozuota kuo ankstyvesnėje stadijoje, tuomet tikimybė ją pagydyti ir visiškai pasveikti yra didžiausia, o ir komplikacijų būna mažiausiai.

Mielos moterys, rūpinkitės savo sveikata!

Pranešimą parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Monika Juknytė