SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Sveiki pieniniai dantys- misija įmanoma!

Ėduonies paplitimas tarp 4–6 metų Lietuvos vaikų svyruoja nuo 79 iki 97 procentų. Šiuo amžiaus laikotarpiu vaikus veikia daug veiksnių, susijusių su dantų ėduonies atsiradimu.Vienas iš jų – vėlyvas vaikų apsilankymas pas odontologą. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikai pirmą kartą apsilanko pas odontologą sulaukę 6 metų, o tai toli gražu neatitinka specialistų rekomenduojamo 1 metų amžiaus. Vien šios rekomendacijos nesilaikymas gali paaiškinti didelį ėduonies paplitimą tarp Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau panagrinėkime ir kitas pieninių dantų gedimo priežastis, nes šios žinios gali padėti išvengti dantų ėduonies dabar ir ateityje.

Neišugdykite vaikui odontologo baimės.

Tęsiant kalbą apie pirmuosius vizitus pas odontologus – šie apsilankymai ne tik padeda užkirsti kelią dantų gedimui, bet ir išvengti nepagrįstos baimės odontologinėms procedūroms. Yra pastebėtas tiesioginis ryšys tarp dantų gydymo baimės ir ėduonies sunkumo. Specialistai teigia, kad ankstyvi profilaktiniai vizitai padeda vaikams be streso susipažinti su odontologiniame kabinete esačia aplinka ir procedūromis, dėl ko vėliau neatsiranda baimės jausmas. Priešingai atsitinka, kai vaiko pirmasis vizitas pas odontologą būna tik tada, kai jis jaučia stiprų skausmą.

 

Tėvai auginantys „ankstukus“ turėtų būti budresni.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad per anksti gimę kūdikiai bei mažo svorio vaikai yra imlesni dantų ėduoniui.

Anksti išdygę pieniniai dantys neretai ir sugenda anksčiau.

Pieninių dantų gedimą gali lemti ir per ankstyvas jų išdygimas. Nustatyta, kad ankstyvoje vaikystėje ėduonis gali išsivystyti pirminiuose dantyse jau 10-12 mėnesių amžiaus kūdikiui. Todėl anksti sulaukus vaiko pirmųjų dantukų, reikėtų apsiginkluoti ryžtu ir burnos higienos priemonėmis, siekiant juos išsaugoti sveikus.

Žindymas naudingas ir vaiko burnos sveikatai.

Tyrimai rodo, kad vaikai kurie buvo maitinami krūtimi žymiai rečiau kenčia nuo dantų ėduonies nei vaikai, maitinami motinos pieno pakaitalais. Taip pat, tarp krūtimi žindomų vaikų daug rečiau pasitaiko ortodontinių anomalijų – tai  siejama su tuo, kad žindžiant, vaiko liežuvis atsiduria teisingoje padėtyje, kas stimuliuoja žandikaulio augimą ir padeda išvengti nuolatinių dantų sangrūdos. Todėl, jei tik leidžia galimybės, žindykite vaiką iki 1 metų amžiaus, tai bus naudinga ne tik vaiko burnos sveikatai, bet ir visam jo organizmui. Tiesa, verta paminėti, kad naktinis žindymas neturėtų būti skatinamas, kaip ir žindymas ilgiau nei 12 mėnesių, nes buvo nustatyta, kad tai padidina vaikų dantų ėduonies atsiradimo riziką.

Kam dažniau genda dantys: mergaitėms ar berniukams?

Įvairūs moksliniai tyrimai neranda sąsajos tarp vaiko lyties ir ėduonies pasireiškimo dažnio, tai reiškia, kad tiek berniukui tiek mergaitei yra panaši ėduonies pasireiškimo rizika. Tačiau, paauglystės pradžioje mergaitėms dantų ėduonies tikimybė didėja. Tai vyksta dėl hormonų svyravimų brendimo metu, skirtingos  nuo berniukų seilių sudėties ir  jų tekėjimo greičio.

Dantis vaikams valykite tol, kol jie išmoks rašyti.

Jūsų indėlis į sveiką vaiko šypseną turėtų būti ne tik žinios, bet ir tiesioginis dalyvavimas ją prižiūrint. Vaikų dantis tėvams patariama valyti tik pradėjus dygti pirmąjam dantukui ir iki maždaug 8 metų amžiaus. Tai gali padėti sumažinti ėduonies tikimybę apie 15 procentų.

Skirkite didesnį dėmesį vaiko mitybos racionui.

Ir paskutinis, bet vienas svarbiausių veiksnių pieninių dantų būklei yra mityba. Netinkamas maitinimas (daug cukraus ir mažai skaidulų turintis maistas), siejamas ne tik su vaikų antsvoriu, nutukimu ir mikroelementų trūkumu, bet ir  dantų ėduonimi.  Dažnas užkandžiavimas taip pat gali būti dar viena dantų gedimo priežastimi. Tačiau, jei jūs ar jūsų vaikas negalite išsiversti be užkandžių, atsisakykite lipnių, perdirbtų ir gausiai saldintų maisto produktų, vietoje kurių rinkitės sveikesnes alternatyvas pvz.: vaisius, uogas, riešutus, daržovių pagaliukus ir panašiai.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė,

 vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą burnos sveikatos stiprinimo srityje

Karolina Sankauskaitė

Literatūra

1. Akbay Oba A., Dulgergil C.T., Sonmez I.S. (2009). Prevalence of dental anxiety in 7- to 11-year-old children and its relationship to dental caries. Med Princ Pract 2009;18:453-7. Back to cited text no. 6

2. American Academy of Pediatric Dentistry. (2008). Policy on early childhood caries (ECC): classifications, consequences, and preventive strategies. Pediatric Dentistry2008;30(7 Suppl):p. 40.

3. American Dental Association. (2013). Patient Education Center. Your child’s first dental visit. http://www.ada.org/~/media/ADA/Publications/Files/ADA_PatientSmart_First_Dental_Visit.ashx. Accessed 17 March 2016.

4. Beena J.P. (2013). Dental subscale of children's fear survey schedule and dental caries prevalence. Eur J Dent 2013;7:181-5.

5. Costa S.M, Martins C.C, BonfimMde L. ir kt. (2012). A systematic review of socioeconomic indicators and dental caries in adults. Int J Environ Res Public Health. 2012;9:3540–74.

6. Dashti A.A., Williams S.A., Curzon M.E. (1995). Breast feeding, bottle feeding and dental caries in Kuwait, a country with low-fluoride levels in the water supply. Community Dent Health. 1995;12:42–47. pmid:7697564

7. Du M., Bian Z., Guo L. ir kt. (2000). Caries patterns and their relationship to infant feeding and socio-economic status in 2-4-year-old Chinese children. Int Dent J. 2000;50:385–389. pmid:11197198

8. Khedmat S. Orodantal diseases. (2001). Tehran: Saman Publications; 2001.

9. Khoshnevisan M., Ghasemianpour M., Samadzadeh H., Baez R. (2018). Oral Health Status and Healthcare System in I.R. Iran. Journal of Contemporary Medical Sciences . 2018;4(3)

10. Kruger E., Thomson W.M., Poulton R irk t. (1998). Dental caries and changes in dental anxiety in late adolescence. Community Dent Oral Epidemiol 1998;26:355-9

11. Lukacs J.R., Largaespada L.L. (2006). Explaining sex differences in dental caries prevalence: saliva, hormones, and “life-history” etiologies. Am J Hum Biol. 2006;18:540–55

12. Lynch J., Kaplan G. (2000). Socioeconomic position. In: Berkman LF, Kawachi I, editors. Social epidemiology. New York: Oxford Press; 2000. p. 13–35.

13. Majorana A., Cagetti M.G, Bardellini E. ir kt. (2014).Feeding and smoking habits as cumulative risk factors for early childhood caries in toddlers,after adjustment for several behavioral determinants:a retrospective study. BMC Pediatr. 2014;14:45. pmid:24528500

14. Olak J., Saag M., Honkala S., Nommela R ir kt. (20l3). Children's dental fear in relation to dental health and parental dental fear. Stomatologija 2013;15:26-31.

15. Pine C. M., Adair P. M., Nicoll A. D. ir kt. (2004) International comparisons of health inequalities in childhood dental caries. Community Dental Health . 2004;21(1 Suppl):121–130.

16. Prokocimer T., Amir E., Blumer S. ir kt. (2015). Birth-Weight, Pregnancy Term, Pre-Natal and Natal Complications Related to Child’s Dental Anomalies. J ClinPediatr Dent. 2015;39:371–6.

17. Qadri G., Nourallah A., Splieth C. (2012). Early childhood caries and feeding practices in kindergarten children. Quintessence Int. 2012;43:503–510. pmid:22532957

18. Razmienė J., Vanagas G., Bendoraitienė E. ir kt. (2011). The relation between oral hygiene skills and the prevalence of dental caries among 4–6-year-old children. Stomatologija. 2011;13:62–7.

19. Rythén M., Niklasson A., Hellström A. ir kt. (2012). Risk indicators for poor oral health in adolescents born extremely preterm. Swed Dent J. 2012;36:115–SIGN138.

20. Dental interventions to prevent caries in children. (2014). A national clinical guideline . Edinburgh: Scottish Intercollegiate Guidelines Network; 2014.