SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Lapkričio 17-oji Tarptautinė nerūkymo diena

Ši diena yra puiki proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui. Pradėjus rūkyti, kas kart reikalingas vis didesnis kiekis nikotino, norint patenkinti malonumo poreikį, taip vystosi priklausomybė. Kodėl taip norisi rūkyti?

Tai ne tik fizinis nikotino poveikis, bet ir psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

Fiziniai veiksniai pasireiškia, kai parūkius yra padaroma nuo 4 iki 12 val. pertrauka, tuomet pasireiškia abstinencija: irzlumas, nerimas, pyktis, noras rūkyti, depresija, nuovargis, smegenų rūkas, sunkumas susikaupti. Taip asmuo tampa priverstas griebtis kitos nikotino dozės.

Psichologinė priklausomybė - rūkymas tampa ritualu, kuris teikia malonumą. Dažnai kartojamas rūkymo procesas, nikotino poveikis, jutiminiai procesai, siejami su malonumo jausmu. Nusprendžiat mesti rūkyti, asmuo pasiilgsta pačio proceso. Ypač sudėtingose gyvenimiškose situacijose atsiranda didelis noras vėl parūkyti dėl proceso, kuris buvo psichologinės priklausomybės ritualas, teikiantis malonumą.

Su tabako ir jo gaminių vartojimu susijusi žala asmens sveikatos būklei neabejotina, daugybė tyrimų patvirtina tai. Kasmet nuo rūkymo ligų miršta 5-7 milijonai žmonių. Lietuvoje apie 7 tūkstančius mirčių. Blogiausias nikotino poveikis yra psichoaktyvus -  sukelia priklausomybę ir suteikia malonumo jausmą. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligų padidėjimo tikimybė, onkologinės ligos, kvėpavimo sistemos ligos bei kiti sveikatos sutrikimai – menkas malonumas.

Verta prisiminti, kad rūkymas nesumažina streso, o tik prislopina abstinencijos pasireiškiančius simptomus, tokius kaip irzlumas, nerimas, pyktis, noras rūkyti, depresija, nuovargis, smegenų rūkas, sunkumas susikaupti. Įdomu tai, kad visi žmonės susiduria su stresinėmis situacijomis, sunkiais išgyvenimais ir asmenys, kurie nerūko, taip pat susidoroja su problemomis.

Nusprendus atsisakyti rūkymo yra puiki galimybė ieškoti ir atrasti naujų streso valdymo būdų: išbandyti naujas aktyvias fizines veiklas, naujus sveikatai palankesnius receptus, atrasti meditaciją, skaityti naujas knygas ar kitas įvairias veiklas.

Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau yra metama rūkyti, tuo aiškesnė nauda sveikatai.

Pastebėta, kad metus rūkyti rizika sveikatai pradeda mažėti tuoj pat:

- po 20 min. - stabilizuojasi širdies ritmas ir pulsas;

- po 8 val. – nikotino kiekis organizme sumažėja 50 proc., normalizuojasi deguonies kiekis;

- po 1 dienos – plaučiai išsivalo nuo anglies monoksidas;

- po 2 dienų – organizme nebelieka nikotino, pagerėja skonio ir kvapo pojūčiai;

- po 3 dienų – darosi lengviau įkvėpti, mažiau dūstama atliekant fizinę veiklą;

- po 2 sav.-3 mėn. – toliau gerėjqa plaučių funkcija, pradeda mažėti infarkto rizika;

- po 1 metų – perpus sumažėja širdies ligų rizika;

- po 5 metų – insulto rizika yra tokia pati kaip niekada nerūkiusio asmens;

- po 10 metų – perpus sumažėja plaučių vėžio ir kitų onkologinių ligų rizika, širdies ligų rizika tampa tokia pati kaip niekada nerūkiusio asmens.

 

Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Monika Juknytė

 

Šaltiniai:

- Mačiulytė, D., Osipov, P., Miškinytė-Hudson, R., & Tamošaitytė, J. (2022) Metodinė medžiaga sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems pagalbą norintiems mesti rūkyti asmenims.

- Mačiulytė, D. (2022) Ką verta žinoti atsisveikinant su tabaku? Rekomendacijos ir patarimai norintiems atsisakyti rūkymo.