SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Liepos 8-ąją minime Tarptautinę alergijos dieną

Viena iš labiausiai paplitusių alergijos formų Europoje yra alerginis rinitas, kuris kankina apie 45 proc. gyventojų nuo 20 iki 40 metų. Ši liga dažniausiai jau būna atsiradusi vaikystėje. Maždaug tiek pat procentų gyventojų alerginis rinitas yra nustatomas kaip kita liga arba dėl jo simptomų nesikreipiama į gydytoją. Pagal PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), apie 235 milijonus žmonių serga astma, ir ši liga dažniausiai kamuoja vaikus.

Alergijos paplitimui įtakos turi aplinkos veiksniai. Didėjant gyventojų miestuose, didėja oro tarša dėl mašinų išmetamųjų dujų, pramonės išvystymo, ozono, azoto dioksido, todėl pastebima, kad miestuose gyvenantys žmonės labiau serga alerginėmis kvėpavimo takų sistemos ligomis negu gyvenantys kaimo vietovėse. Padidėjusi oro tarša palengvina alergenų plitimą kvėpavimo takuose.

Alergijai įtakos turi ir klimato kaita bei aukštesnė oro temperatūra, nes dėl to keičiasi žiedadulkių ir pelėsinių sporų paplitimas, vyksta spartesnis žiedų skleidimas ir žiedadulkės ilgiau būna ore. Urbanizacija ir didėjanti klimato kaita sukelia augalų žydėjimo skirtumus tarp miesto ir kaimo. Galima pastebėti, kad alerginėms ligoms ir jautrumui įtakos turi ne tik aplinka kurioje augama, bet ir nėštumo istorija, būsto tipas ar maisto vartojimas.

Klimato kaita yra veiksnys, kuris taip pat veikia (didina) žiedadulkių ir sporų pasiskirstymą. Tiesioginis poveikis oro alergenams pasireiškia dėl didesnio anglies dvideginio kiekio, kuris stimuliuoja augalų fotosintezę ir skatina jų augimą ir vystymąsi. Oro temperatūrų skirtumai esantys tarp miestų ir kaimų sukelia augalų žydėjimą skirtingu metu (skirtumas gali būti net iki 27 dienų) todėl gyvenantiems mieste asmenims padidėja rizika susirgti alergija. Besivystančios pramonės ir didėjančio transporto sukelta oro tarša dažniau sukelia kvėpavimo takų alergiją mieste gyvenantiems žmonėms. Ozono kiekio didėjimas sukelia kvėpavimo simptomų sutrikimus (dusulį, kosulį ir pan.).

Manoma, kad sergamumas alergijomis padidėja ir dėl sterilios aplinkos. Atlikti tyrimai leidžia teigti, kad namuose laiko šunis ar kates laikantys žmonės turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, ypač tai aktualu pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais. Alerginės ligos vis labiau plinta tarp vaikų ir paauglių. Manoma, kad tam įtakos turi paveldėjimas, socialinė ir ekonominė padėtis.

Maisto alergija yra didelė ir auganti visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad maisto alergijos paplitimas gali siekti beveik 4 proc. Polinkis į alergiją maistui yra paveldimas. Suomijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad vaikai, kurie turi tėvus ir brolius ar seseris, kurie turi alergiją maistui, turi didesnę riziką susirgti šia alergijos forma. Didesnė rizika pasireiškia vyriškos lyties atstovams bei asmenims, kurių yra geresnė socialinė ir ekonominė padėtis.  Maisto alergija pacientams dažniausiai pasireiškia astma, šienlige ir egzema. Labiausiai paplitę alergizuojantys produktai vaikams nuo 1 iki 5 metų yra pienas ir kiaušiniai. Alergija žemės riešutams labiausiai paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių bei vaikų ir jaunimo.

Didėjant vaistų suvartojimui, didėja rizika išsivystyti alergijai vaistams. Antibiotikai yra yra pirmoje vietoje pagal galimybę sukelti nepageidaujamą reakciją, antroje vietoje yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Padidėjusio jautrumo (greito tipo) reakcijos pasireiškia per pirmą valandą po vaisto pavartojimo ir pasižymi: dilgėline, angioedema, rinokonjunktyvitu, bronchų spazmu ir anafilaksiją. Anafilaksija yra apibrėžiama kaip staigiai prasidedanti, rimta gyvybei pavojinga, padidėjusio jautrumo reakcija.

Alergijos valdymui svarbu paties paciento supratimas apie alergiją sukeliančius procesus ir jų pašalinimą pvz., esant alergijai žiedadulkėms – esant jų žydėjimo pikui neiškylauti gamtoje, moterims geriau nevaikščioti palaidais plaukais, sugrįžus iš lauko geriau persirengti, patalpas vėdinti vakare, kai lauke daugiau drėgmės ir kt.).

Norint palengvinti alergijos simptomus, svarbu tinkamas gydymas vaistais. Daugėja nuomonių apie gydymo imunoterapija efektyvumą. Ji sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų nei geriamieji H1 receptorių antagonistai, nors jų nepageidaujamas poveikis nebūna labai dažnas, tačiau gali sukelti mieguistumą, nuovargį ar galvos skausmą. Imunoterapijos metu pasireiškia tik vietinio poveikio pažeidimai, taip pat imunoterapija ne tik palengvina alergijos simptomus, neleidžia ligai progresuoti, bet sergant alerginiu rinitu padeda išvengti susirgimų astma.

Alergijos gydymas yra ilgalaikis procesas, trunkantis visą gyvenimą, todėl svarbu žinoti priežastis, kurios sukėlė alergiją ir jas tinkamai kontroliuoti.

Pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

Naudota literatūra:

Esteitie R, deTineo M, Naclerio RM, Baroody FM. Effect of the addition of montelukast to fluticasone propionate for the treatment of perennial allergic rhinitis. Ann Allergy Asthma Immunol. 2010 Aug;105(2):155-61

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 metų profilaktikos programos patvirtinimo“ 2015 m. gegužės 4 d. Nr. V-565

Majkowska-Wojciechowska B, Pełka J, Korzon L, Kozłowska A, Kaczała M, Jarzebska M, Gwardys T, Kowalski ML. Prevalence of allergy, patterns of allergic sensitization and allergy risk factors in rural and urban children. Allergy. 2007 Sep;62(9):1044-50