SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Paskutinis balandžio trečiadienis - Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Didelė dalis triukšmo į gyvenamąją aplinką patenka iš šalia esančių kelių, geležinkelių, pramonės ar praskrendančių lėktuvų. Tai yra pripažinti pagrindiniai aplinkos triukšmo šaltiniai. Miestuose didžiausią įtaką daro tankus gatvių tinklas, sankryžos, automobilių skaičius, greitis, kelio dangos medžiaga ir kokybė. Triukšmo mastai priklauso nuo eismo intensyvumo. Plečiantis transporto ir pramonės infrastruktūroms, didėja ir aplinkos triukšmas. Miesto ir buitinis triukšmo lygis būna nuo 40 iki 100 dBA, tai toks triukšmo lygis, kuriam būdingos visos organizmo pakitimų stadijos. Todėl yra svarbu, kad gyvenamojoje aplinkoje išliktų kuo daugiau vietų, neviršijančių triukšmo ribinių dydžių. Mokslininkai, tyrinėjantys triukšmo poveikį žmonėms yra nustatę, kad esant didesniam nei 40 dBA aplinkos triukšmo lygiui yra juntamas sudirginimas, o triukšmui viršijus 70 dBA, ypač padidėja širdies, kraujagyslių ligų ir klausos pakenkimo rizika. Viršnorminis triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje naktį dažnai tampa miego sutrikimų priežastimi.

Kuo matuojamas garso stiprumas?

Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Pasaulinė sveikatos organizacijos (PSO) triukšmą skirsto pagal paros laiką: dienos, vakaro ir nakties. Dienos metu gyvenamosiose patalpose triukšmo lygis gali būti iki 45 dB. Specialistai įspėja, kad garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trikdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas, perkopiantis 85 dB ribą ir besitęsiantis daugiau kaip aštuonias valandas, gali sukelti kurtumą.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo poveikis žmogaus sveikatai priklauso nuo daugelio veiksnių: triukšmo pobūdžio, poveikio laiko, trukmės ir nuo individualių savybių, tokių kaip lytis, amžius, jautrumas. Reakciją į triukšmą lemia individualios reakcijos, psichologinis atsakas ir sugebėjimas įveikti įtampą. Triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą, todėl pasireiškia nuovargis, nemiga, nervinė įtampa, mažėja darbo našumas, blogėja poilsio kokybė. Dažniausiai pasireiškianti sveikatos problema – klausos pablogėjimas. Klausą gali pažeisti net ir trumpas, tačiau labai stiprus, ilgalaikis arba nuolatinis buvimas triukšmingoje aplinkoje. Žalingo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai patiria didžiausią koronarinės širdies ligos riziką dėl aplinkos triukšmo, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais.

Pagrindinis triukšmo veiksnys - transporto priemonės

Dėl  urbanizacijos  ir  industrijos  augimo,  neišvengiamai  didėja  aplinkos  triukšmo  problema. Pagrindinė  aplinkos  triukšmo  problemos  sudedamoji  dalis  yra  transporto  priemonių sukeliamas triukšmas. Eismo srautų triukšmas vargina ne tik didesnių miestų bet ir mažesnių gyvenviečių gyventojus. Nustatyta, kad važiuodamas lengvasis automobilis skleidžia 70–80 dB, autobusas – 80–85 dB, sunkvežimis – 80–90 dB, motociklas – 90–95dB, traktorius – 80–95 dB triukšmą. Jį lemia variklio tipas, judėjimo greitis, darbo režimas, techninė transporto priemonės būklė, eismo srautų apimtis ir intensyvumas. Didžiausi maksimalaus triukšmo viršijimai gauti lėktuvų skrydžių, šventinių saliutų metu ir pravažiuojant specialiųjų tarnybų automobiliams su įjungtomis sirenomis.

Triukšmo lygio matavimai Šiaulių mieste

Lopšeliai – darželiai

Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija kasmet atlieka aplinkos monitoringą Šiaulių mieste. Maksimalaus triukšmo ribinio dydžio (70 dBA) viršijimai 2020 m. lopšelių - darželių aplinkoje buvo nustatyti 18 – oje (58,1 proc.), o 2019 m. 17 – oje iš 31 tyrimo vietos. Didžiausi šio triukšmo lygio viršijimai išmatuoti l/d „Salduvė“ (+16 dBA), l/d „Ežerėlis“ (+14 dBA), l/d „Pupų pėdas“(+11 dBA) ir l/d ,,Žirniukas“ l/d (+11 dBA) aplinkoje. Ekvivalentinio triukšmo ribinio dydžio (65 dBA) viršijimai 2020 m. gauti penkiose, o 2019 m – dviejose tyrimo vietose. Didžiausi šio triukšmo lygio viršijimai išmatuoti l/d „Salduvė“ (+5 dBA), l/d „Ežerėlis“ (+5 dBA) ir l/d ,,Žirniukas“ l/d (+4 dBA) aplinkoje.

Mokyklos

Bendrojo ugdymo mokyklų aplinkoje maksimalaus triukšmo lygio viršijimai buvo 2020 m išmatuoti 22 – jose iš 28 tyrimo vietų (78,6 proc.), o 2019 m. - 21 – oje. Didžiausi šio triukšmo lygio viršijimai nustatyti Zoknių (+17 dBA) progimnazijos, J. Janonio (+16 dBA) ir ,,Santarvės“ (+14 dBA) gimnazijų aplinkoje. Ekvivalentinio triukšmo ribinio dydžio viršijimai 2020 m. buvo nustatyti 10 - yje (35,7 proc.), o 2019 m. - 7 -iose tyrimo vietose. Didžiausi šio triukšmo lygio viršijimai išmatuoti ,,Santarvės“ (+7 dBA) gimnazijos, Ragainės (+6 dBA) ir V. Kudirkos (+6 dBA) progimnazijų aplinkoje.

Ligoninės ir gydymo įstaigos

Gydymo, reabilitacijos ir kitų visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje maksimalaus triukšmo lygio viršijimai 2020 m. buvo išmatuoti penkiose (71,4 proc.), o 2019 m. – keturiose, iš septynių tyrimo vietų. Didžiausi šio triukšmo lygio viršijimai nustatyti Šiaulių priklausomybės ligų centro (+18 dBA) ir Šiaulių reabilitacijos centro (+11 dBA) aplinkoje. Ekvivalentinio triukšmo ribinio dydžio (65 dBA) viršijimai 2020 m. gauti trijose vietose (Šiaulių priklausomybės ligų centro (+4 dBA), Šiaulių kūdikių namų (+4 dBA) ir Šiaulių reabilitacijos centro (+3 dBA) aplinkoje), o 2019 m. - dviejose vietose.

Tyliosios zonos

Tyliosiose viešosiose Šiaulių miesto zonose maksimalus triukšmo lygio ribinis dydis (70 dBA) 2020 m. buvo viršytas Centriniame miesto parke (+2 dBA). Paros triukšmo (Ldvn) ribinio dydžio (50 dBA) viršijimų 2020 m., kaip ir 2019 m., neišmatuota nė vienoje iš septynių tyrimo vietų. Mažiausias vidutinis paros triukšmo lygis nustatytas tyliojoje gamtos zonoje, Rėkyvos ežero pakrantės parke (39 dBA).

Pietiniame gyvenamajame rajone maksimalus triukšmo lygis viršijo ribinį dydį (70 dBA) visus 2020 m. mėnesius nuo 26 iki 35 dBA. Lyginant 2020 m. triukšmo lygio matavimų duomenis su 2019 m. duomenimis matyti, kad paros triukšmo lygio vidutinė metų vertė sumažėjo 3 dBA, dienos, vakaro ir nakties triukšmo lygiai sumažėjo 2 dBA.

Prevencija

  1. Namuose išjungti visus nereikalingus prietaisus – nuo televizoriaus, garso aparatūros, kompiuterio iki mobiliųjų telefonų įkroviklių. Norint pajusti skirtumą, rekomenduojama bent kartą išjungti visus esančius prietaisus iš maitinimo tinklo. Taip pat rekomenduojama namų buities prietaisus (skalbimo mašiną, džiovintuvą ir kt.) laikyti toliau nuo miegamojo kambario. Nerekomenduojama pratinti vaikų prie pastoviai įjungto televizoriaus, kompiuterio ar radijo imtuvo, nes tokiu būdu jau yra žalojama mažamečių klausa.
  2. Nesiklausyti dažnai ir ypač garsiai muzikos per ausinuką, nes toks garsas tiesiogiai veikia klausą, kadangi viršija visus saugumo reikalavimus (daugiau nei 70 dB). Jeigu išsiėmus ausinuką žmogus jaučia dar grojamą muziką ir sunkiai girdi aplinkos garsus, vadinasi, buvo viršyti visi saugumo reikalavimai.
  3. Reikėtų pasirūpinti namų garso izoliacija. Rekomenduojami hermetiški langai, nes jie apsaugo nuo išorinio triukšmo.
  4. „Nekaltas“ pavojus – vaiko grojantys žaislai! Perkant mažamečiams žaislus, skleidžiančius garsą, įsitikinkite, ar garsas nėra per stiprus ir pavojingas, nes dažnai jie neatitinka saugumo rekomendacijų ir gali viršyti daugiau nei 40 dB.
  5. Namų laikrodžių tiksėjimas – nuolatinis triukšmo veiksnys. Žmogus dažnai pripranta prie nuolatinio tiksėjimo ir jo tiesiog nebegirdi, tačiau žala sveikatai jau yra daroma. Būtina pasirūpinti, kad tiksėjimas neviršytų 35 dB.

Šaltiniai:

Šiaulių miesto savivaldybės 2019–2023 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas  https://www.matl.lt/images/dokumentai/TriuksmasMieste/2019-2023%20metu%20triuksmo%20prevencijos%20veiksmu%20planas.pdf+

Triukšmo tyrimai Šiaulių miesto triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose 2020 m.

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė