SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Balandžio paskutinį trečiadienį minime Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną

Triukšmo poveikis organizmui pirmiausia siejamas su triukšmo sukeliamu dirginančio poveikio stiprumu. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo triukšmo pobūdžio (stiprumo, dažnių spektro ir kt.), poveikio laiko ir trukmės, bei nuo individualių organizmo savybių: amžiaus, sveikatos, jautrumo triukšmui. Jautriausi triukšmui  - pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje žmonės. Sveikatai pavojus iškyla, kai garso lygis suaugusiems didesnis kaip 140 dBA, vaikams 120 dBA, dėl to žmogus gali iš karto apkursti. Laikinas kurtumas gali išsivystyti veikiant 110 dBA triukšmo lygiui. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dBA, gali išsivystyti klausos pažeidimai, susilpnėti klausa. Triukšmo poveikio mažinimui taikomos įvairios urbanistinės, technologinės, administracinės ir konstrukcinės priemonės. Naudojant langus su įvairios konstrukcijos stiklo paketais iš gatvės sklindančio triukšmo lygis gyvenamoje patalpoje gali būti sumažinamas nuo 15 iki 32 dBA. Triukšmo ekranai gali sumažinti triukšmo lygį už ekrano 9-12 dBA.

Triukšmo valdymą Europos Sąjungoje reglamentuoja 2002 m. birželio 25 d. priimta direktyva 2002/49/EB „Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“. Jos tikslas – apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti aplinkos triukšmo, sumažinti aplinkos triukšmą, apsaugoti nuo jo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą. Direktyva siekiama ne tik valdyti triukšmą stipriai veikiamose teritorijose, bet ir išsaugoti tylą palyginti tyliose zonose. Apie 70 proc. Vakarų Europos urbanizuotų vietovių gyventojų ieško tylių vietų, kuriose galėtų pailsėti nuo kasdienio triukšmo. Aplinkos triukšmo direktyvoje 2002/49/EC ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatyme pabrėžiama svarba šias teritorijas saugoti. Tyliosios zonos turėtų tapti vienu iš gyvenamosios aplinkos kokybės rodiklių. Urbanizuotų vietovių plėtros planuose turi būti numatytos priemonės, užtikrinant, kad po 5, 10 ar 20 metų išliktų vietų, kurios nebus veikiamos ribinius dydžius viršijančio triukšmo ir galės būti naudojamos gyventojų poilsiui. Vadovaujantis metodinėmis tyliųjų zonų nustatymo rekomendacijomis, gyvenamosiose teritorijose, apibrėžtose kaip tyliosios aglomeracijos zonos, vidutinis metų paros triukšmo rodiklis Ldvn kasdien neturi viršyti 50 dBA. Gamtinėse teritorijose, kurios apibrėžiamos kaip tyliosios gamtos zonos, triukšmo rodiklis Ldvn kasdien neturi viršyti 40 dBA.

Triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais nustatyta, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas. Šiaulių miestų savivaldybei atnaujinus strateginį triukšmo žemėlapį nustatyta, kad apie apie 27 tūkst. (apie 26 proc.) gyventojų Šiaulių miesto gyventojų gyveno pastatuose, kurie yra veikiami vidutinio metinio paros triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dB) viršijančio kelių transporto triukšmo.

Žalingo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai patiria didžiausią koronarinės širdies ligos riziką dėl aplinkos triukšmo, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais.

Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos duomenimis, stiprų dirginimą (suaugusiems) sukelia <40 dB, Ldvn triukšmas, kurio šaltiniai yra kelių transportas ir geležinkelių transportas, pramonė bei oro transportas; stipriai trikdomas miegas (suaugusiems) dėl <30 dB, Lnakties triukšmo, kurį sukelia kelių transportas ir geležinkelių transportas, pramonė bei oro transportas. Kad ~50 dB, Ldvn triukšmas trukdo skaityti, nurodo 7-17 metų amžiaus vaikai). Jo šaltinis yra orlaivių transportas.

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) būdingas visiems gyventojams, kurį sąlygoja ~50 dB, Ldvn triukšmas, kylantis iš kelių transporto, geležinkelių transporto, pramonės bei oro transporto.

Koronarinės širdies ligos bei insulto riziką patiria visi gyventojai, veikiami ~50 dB, Ldvn triukšmo iš visų ansčiau įvardytų triukšmo šaltinių.

Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų ribinių dydžių. Naudojamos triukšmo mažinimo priemonės: 1) teisinės; 2) socialinės ekonominės; 3) teritorijų planavimo ir valdymo; 4) eismo valdymo; 5) šaltinio skleidžiamo triukšmo mažinimo; 6) triukšmo slopinimo jo sklidimo kelyje; 7) triukšmo ties priėmėju mažinimo. Triukšmo valdymo priemonių įgyvendinimas Šiauliuose Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-331 patvirtintos „Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklės“. Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę. Triukšmo valdymui mieste parengtas ir įgyvendinamas Šiaulių miesto savivaldybės 2019-2023 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas. Mieste planuojamos ir diegiamos šios triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės: 1) gatvių būklės gerinimas, gatvių kapitalinio remonto darbai, rytinio ir pietinio aplinkkelių įrengimas, žvyruotų gatvių priežiūra, naujų asfalto dangų įrengimas; 2) viešojo transporto būklės gerinimas, tiekiamų paslaugų kokybės gerinimas, maršrutų tinklo optimizavimas ir plėtra, transporto priemonių parko atnaujinimas; 3) bemotorio/elektrinio transporto sistemos plėtra, elektromobilių įkrovimo vietų įrengimas, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtra, Darnaus judrumo priemonių diegimas mieste, dviračių, paspirtukų keitimosi punktų įrengimas, dviračių stoginių įrengimas švietimo įstaigose; 4) transporto eismo organizavimo ir valdymo priemonių diegimas, transporto eismo organizavimo specialiojo plano įgyvendinimas, miesto gatvių ir sankryžų pralaidumo didinimas, stacionarių greičio matuoklių įrengimas triukšmo prevencijos zonose, transporto eismo intensyvumo matavimai, visuomeninės paskirties pastatų modernizavimas, „tylos patalpų“ įrengimas švietimo įstaigose, triukšmą mažinančių užtvarų planavimas ir įrengimas, sunkiojo ir lengvojo transporto eismo ribojimas 186 atskirose gatvėse ar jų atkarpose, eismo laiko ribojimas, centrinės miesto dalies automobilių stovėjimo apmokestinamos teritorijos plėtimas; 5) geležinkelio triukšmo mažinimo užtvarų įrengimas centrinėje miesto dalyje Žaliūkių g. aplinkoje ir esant galimybei Margių ir Geležinkelio gatvėse, traukos riedmenų atnaujinimas, stabdžių sistemų modernizavimas, bėgių eksploatacijos ir priežiūros kontrolė, sandūrų skaičiaus mažinimas, ruožo Radviliškis-Klaipėda elektrifikavimas; 6) orlaivių skrydžių procedūrų laikymasis, jų koregavimas ir kontrolė, triukšmo kontrolės sistemos diegimas; 7) Šiaulių pramoninio parko ir laisvosios ekonominės zonos infrastruktūros vystymas, kelio Šiauliai-Panevėžys jungties su Šiaulių industrinio parko teritorija įrengimas, AB „Šiaulių energija“ pietiniame pramoniniame rajone eksploatuojamoje katilinėje tylesnių gamybos technologijų ( el. variklių dažnio keitiklių) diegimas, šilumos perdavimo tinklų rekonstravimas; 8) Šiaulių miesto tyliųjų zonų įrengimas; 9) triukšmo prevencijos priemonių įtraukimas į strateginius veiklos planus.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria gyventojams asmeniškai rūpintis triukšmo mažinimo priemonėmis artimiausioje savo aplinkoje:

- Venkite naudoti ausinukus, nes didelis garso lygis sklindantis tiesiogiai į ausis viršija saugumo reikalavimus (garso lygis - 80 dB ir daugiau). Jei mėgstate garsiai klausytis muzikos, užsidarykite kambario duris, kad netrukdytumėte kitiems namiškiams, ir langus - kad garsas nesklistų į lauką.

- Geriausia apsauga nuo gatvės triukšmo – hermetiški langai.

- Namų aplinką apželdinkite medžiais ir krūmais, jie apsaugo nuo gatvės triukšmo ir dulkių.

- Dirbdami triukšmingoje aplinkoje, naudokite ausų apsaugas (ausų kištukus ar apsaugines ausines).

Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną (balandžio 28-ąją) įmonėse, įstaigose, organizacijose bei namuose kviečiame paskelbkti tylos pertrauką. Bent 5-ioms minutėms išjunkite visus nebūtinus garsą skleidžiančius prietaisus, mobiliuosius telefonus ir pasimėgaukite tyla. Gal tai taps gražia kasdiene tradicija, juk išmokę vertinti tylą, tausojame savo sveikatą.

Pranešimą parengė Asta Ivoškienė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą