Nuo seksualinės prievartos vaikai ir paaugliai dažniau nukenčia artimoje aplinkoje, o netikėti užpuolimai įvyksta rečiau. Tačiau kiekvienas žinomas atvejis stipriai išgąsdina tiek mažesnius vaikus, tiek vyresnius, o tėvai gali jausti didesnį nerimą dėl vaikų ir paauglių saugumo. Kaip padėti sau ir apie ką svarbu pasikalbėti su vaikais, rekomenduoja Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė.

Kviečiame visus, Šiaulių miesto gyventojus, dalyvauti mūsų organizuojamuose užsiėmimuose bei programose! O, kad susiorientuoti būtų lengviau, mūsų vykdomų veiklų gausybėje, parengėm vykdomų veiklų kalendorių VASARIO MĖNESIUI!

Vasaris Lietuvoje tradiciškai skelbiamas Burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Pagrindinis tikslas – skatinti žmones kuo daugiau žinoti apie burnos vėžį, reguliariai tikrintis, anksti kreiptis pagalbos, nes, tik laiku aptikus ligą, žmogus gali pasveikti.

Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, seksualinę prievartą yra patyrę 10-20 proc. pasaulio žmonių. Didžioji dalis buvo išnaudojami jiems pažįstamų žmonių: šeimos narių, giminaičių, kaimynų, trenerių ir pan. Maždaug 10 proc. Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro tyrime dalyvavusių paauglių nurodė seksualinę prievartą patyrę iš suaugusių amenų, 17 proc. iš bendraamžių ir 32 proc. su prievarta susidūrė internete. Apie patiriamą kančią patys vaikai ir paaugliai papasakoja itin retai, todėl suaugusiems labai svarbu žinoti seksualinės prievartos požymius ir laiku sureaguoti.

Tuberkuliozė – liga, kuri nesirenka žmonių pagal socialinį statusą, užsikrėsti gali tie, kurie turi imlumą mikobakterijoms, serga lėtinėmis ligomis, patiria kasdieninį stresą, didelį darbo krūvį, nuovargį, nevisavertiškai maitinasi, neišsimiega.

Kaip padėti sau, neleisti blogoms mintims užvaldyti proto ir jaustis gerai? Svarbiausia skirti bent truputį laiko sau. Paanalizuoti save, savo emocijas, mintis. Pabandyti suprasti, kas sukelia viduje nerimą, kokioje situacijoje man kyla baimė, neigiamos mintys ir kodėl. Visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria, kaip padėti sau, jaučiant nerimą ir užprogramuoti save teigiamoms mintims.

Jeigu jums ar jūsų artimam žmogui reikalinga pagalba, nedvejokite, kreipkitės!

Programa įgyvendinama daugiau nei 20 pasaulio šalių, moksliniais tyrimais įrodytas ilgalaikis jos efektyvumas. Programa padeda tėvams: 1. išmokti pažinti savo ir vaiko jausmus, 2. geriau suprasti vaiko elgesį ir netinkamo elgesio priežastis, 3. įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko netinkamo elgesio valdymo būdus, 4. išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, 5. išmokti, kaip ugdyti vaiko savireguliacijos įgūdžius ir kaip padėti vaikui kurti pozityvius santykius su kitais, 6. tobulinant tėvystės įgūdžius, labiau pasitikėti savimi, 7. stiprinti ryšį su vaiku, mėgautis kartu praleistu laiku, 8. suteikti pagalbą savo vaikui ir padėti jam jaustis geriau.

Dėl dalyvavimo Programoje kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba į visuomenės sveikatos biurą

Ėduonies paplitimas tarp 4–6 metų Lietuvos vaikų svyruoja nuo 79 iki 97 procentų. Šiuo amžiaus laikotarpiu vaikus veikia daug veiksnių, susijusių su dantų ėduonies atsiradimu.Vienas iš jų – vėlyvas vaikų apsilankymas pas odontologą. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikai pirmą kartą apsilanko pas odontologą sulaukę 6 metų, o tai toli gražu neatitinka specialistų rekomenduojamo 1 metų amžiaus. Vien šios rekomendacijos nesilaikymas gali paaiškinti didelį ėduonies paplitimą tarp Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau panagrinėkime ir kitas pieninių dantų gedimo priežastis, nes šios žinios gali padėti išvengti dantų ėduonies dabar ir ateityje.