Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 m. pradžioje Šiaulių mieste gyveno 100 653 asmenys. Šiauliuose 2021 m. gimė 774 kūdikiai (130 mažiau nei 2020 m.), numirė 1 606 asmenys, t. y. 162 asmenimis daugiau nei 2020 m.
Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Šiaulių mieste 2021 m. kiek padidėjo. Naujų ŽIV infekcijos atvejų skaičius nuo 2018 m. Šiaulių mieste mažėja.
Šiaulių mieste 2021 m. numirė 1606 žmonės, t. y. 162 asmenimis daugiau negu 2020 m. Daugiau numirė moterų nei vyrų. Nuo kraujotakos sistemos ligų numirė beveik pusė visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų numirė beveik kas penktas, nuo COVID-19 ligos – kas šeštas mirusysis.
Šiaulių miesto gyventojų skaičius nuo 2018 m. pradžios padidėjo 1,2 tūkst. Moterų gyveno 1,2 karto daugiau nei vyrų. Neto migracijos rodiklis tris metus yra teigiamas.
Urbanizuotų teritorijų, pramoninių rajonų, kelių, geležinkelių, oro transporto infrastruktūros plėtra vis labiau plečia akustinio diskomforto zonas. Šiaulių mieste apie 27 tūkst. (apie 26 proc.) gyventojų yra veikiami vidutinio metinio paros triukšmo Ldvn ribinį dydį (65 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo. Triukšmo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo triukšmo pobūdžio (stiprumo, dažnių spektro ir kt.), poveikio laiko ir trukmės, bei nuo individualių organizmo savybių.
Dėl didesnės imigracijos 2020 m. pirmą kartą per dvidešimt metų gyventojų skaičius padidėjo ir 2021 m. pradžioje Šiaulių mieste gyveno 101 884 asmenys (1,7 tūkst. daugiau nei 2019 m. pradžioje). Šiauliuose 2020 m. gimė 904 kūdikiai, t. y. mažiausias jų skaičius per dešimtmetį, o numirė 1 444 asmenys, t. y. 218 asmenų (arba 15,1 proc.) daugiau nei 2019 m.
Naujų ŽIV infekcijos atvejų skaičius nuo 2017 m. Šiaulių mieste kasmet mažėja. 2020 m. nustatyti tik 3 atvejai.
Per paskutinius penkerius metus Šiaulių mieste gyventojų skaičius padidėjo 0,7 tūkst. Nuo 2020 m. pradžios Šiauliuose stebimas tiek darbingo amžiaus asmenų, tiek vaikų iki 15 m. amžiaus skaičiaus augimas.
Atlikus triukšmo tyrimus miesto autotransporto triukšmo prevencijos zonose (lopšelių – darželių, mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje) 2020 m. buvo nustatytas didesnis tiek maksimalus, tiek ekvivalentinis triukšmo lygis.
Šiaulių mieste 2020 m. pradžioje gyveno 101 511 asmenų t. y. 1,4 tūkst. daugiau nei 2019 m. Vidutinis miesto gyventojų amžius buvo 44 metai: vyrų – 40 metų, moterų – 49 metai. Šiauliuose 2019 m. gimė 979 kūdikiai, t. y. 20 mažiau, lyginant su 2018 m. Per 2019 m. Šiauliuose numirė 1 226 asmenys (582 vyrai ir 644 moterys), t. y. 13,1 proc. arba 161 asmeniu mažiau nei 2018 m. .
Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Šiaulių mieste du metus mažėja. Naujų ŽIV infekcijos atvejų skaičius nuo 2017 m. tai pat mažėja.
Šiaulių mieste 2020 m. pradžioje stebimas gyventojų skaičiaus augimas (1,4 tūkst.). Augo darbingų asmenų (1,3 tūkst.) ir vaikų (0 – 15 m.) amžiaus (89) skaičius.
Atlikus triukšmo tyrimus miesto autotransporto triukšmo prevencijos zonose (lopšelių – darželių, mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų bei visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje) 2019 m. nustatytas didesnis tiek maksimalus, tiek ekvivalentinis triukšmo lygis.
Lyginant 2018 m. visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius su 2017 m. rodikliais, Šiaulių mieste labiausiai išaugo susižalojimų dėl nukritimo skaičius 65+ m. amžiaus grupėje (22,3 proc.), mirtingumas nuo piktybinių navikų padidėjo 8,4 proc., mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų – 7,8 proc. Stebint rodiklių mažėjimą, 2018 m. labiausiai sumažėjo alkoholio (17,6 proc.) ir tabako gaminių (11,4 proc.) prieinamumas gyventojams, tai pat mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius (13,5 proc.).
Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Šiaulių mieste 2018 m. sumažėjo. Daugiausiai registruota chlamidiozės atvejų, mažiausiai – sifilio.
Per penkerius metus Šiaulių mieste gyventojų skaičius sumažėjo 4,4 tūkst. 2019 m. pradžioje 1 000 vyrų teko 1 176 moterys, t. y. moterų gyveno 1,2 karto daugiau nei vyrų.
Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija, vykdydama Triukšmo stebėsenos programą, 2018 m. atliko maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio tyrimus Šiaulių miesto triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose.
Šiaulių mieste tris metus iš eilės mažėja savižudybių skaičius, ilgalaikio nedarbo lygis, mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, skaičius, socialinės pašalpos gavėjų skaičius, darbingo amžiaus asmenų, pirmą kartą pripažintų neįgaliais, skaičius, paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius, nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, skaičius.
Šiaulių mieste 2017 m. užregistruota 15 naujų sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis atvejų. Sergamumas sifiliu sumažėjo, o gonorėja ir chlamidioze padidėjo. Užregistruota 10 naujų ŽIV nifekcijos atvejų.
Dėl aukšto mirtingumo lygio, žemo ir mažėjančio gimstamumo lygio, jaunų darbingų žmonių migracijos gyventojų skaičius Šiaulių mieste kasmet mažėja.
Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija, vykdydama Triukšmo stebėsenos programą, 2017 m. atliko maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio tyrimus Šiaulių miesto triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2016 m. ataskaitoje pateikiamas ir aprašomas 51 rodiklis iš valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinių rodiklių sąrašo bei 20 mokyklinio amžiaus vaikų (5-ų, 7-ų, 9-ų klasių) gyvensenos stebėsenos rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-673 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 ,,Dėl bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Šiaulių mieste 2016 m. sumažėjo. Daugiausiai registruota sifilio atvejų, mažiausiai – gonorėjos. ŽIV infekcijos (12 atvejų) užregistruota tiek pat, kiek ir praėjusiais metais.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Šiaulių mieste gyventojų skaičius sumažėjo 5,3 tūkst. 2013 m. pradžioje mieste gyveno 106 470, 2017 m. pradžioje – 101 214 žmonių. Šiaulių mieste per laikotarpį daugiausiai sumažėjo darbingų asmenų.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas. Vidutinio metinio paros triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamuose pastatuose gyvena 16 proc., o vidutinio metinio nakties triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, veikiamuose pastatuose gyvena 18 proc. Šiaulių miesto gyventojų.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdoma visuomenės sveikatos stebėsena leidžia įvertinti savivaldybės bendruomenės sveikatos būklę bei sveikatos rizikos veiksnius. Remiantis visuomenės sveikatos stebėsenos duomenimis, planuojamos ir įgyvendinamos savivaldybės visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės, vykdoma stebėsenos duomenų sklaida, informuojami savivaldybės politikai bei siekiama užtikrinti efektyvų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) bei savarankiškųjų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje.
Šiaulių mieste 2015 m. užregistruotas 21 naujas sergamumo lytiškai plintančiomis ligomis atvejis. Stebimas sergamumo sifiliu ir chlamidioze didėjimas, gonorėja - sumažėjimas. Užregistruota 12 naujų ŽIV atvejų.
Daugiau kaip du dešimtmečius besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius procesus keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičius mažėja dėl aukšto mirtingumo lygio, per žemo gimstamumo lygio, neužtikrinančio kartų kaitos, jaunų darbingų žmonių oficialiosios ir nelegalios emigracijos, šeimos sampratos kitimo, kai jos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui.
Vykdydama Šiaulių miesto triukšmo stebėsenos programą, Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija 2015 m. atliko triukšmo tyrimus miesto autotransporto triukšmo prevencijos (lopšelių – darželių, mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų aplinkoje) ir tyliosiose zonose bei nuolatinius triukšmo matavimus pietiniame gyvenamajame rajone.
Ataskaitoje pateikiami ir aprašomi Šiaulių miesto savivaldybėje visuomenės sveikatos būklę 2014 m. atspindintys statistiniai duomenys. Pateikiami rodikliai iš valstybės deleguotų savivaldybėms visuomenės sveikatos stebėsenos pagrindinio rodiklių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-1387 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. V-488 ,,Dėl bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, atspindinčio, kaip įgyvendinami Lietuvos sveikatos programos tikslai.
2014 m. Šiaulių mieste sergamumas plaučių tuberkulioze mažėjo nuo 41,5/100 000 gyv. 2013 m. iki 38,3/100 000 gyv. 2014 m. (sirgo 40 Šiaulių miesto gyventojų). Iš jų daugiausia plaučių tuberkulioze sirgo 45-54 m. amžiaus žmonės.
Šiaulių mieste susižalojimų dėl nukritimo atvejų 65+ m. amžiaus grupėje rodiklis buvo didesnis nei Lietuvoje – 2014 m. rodiklis buvo didesnis 1,4 karto. Tarp kitų savivaldybių, Šiaulių miestas užėmė aukščiausią poziciją, kaip daugiausiai įvykusių susižalojimų dėl nukritimo 65+ m. amžiaus grupėje.
2014 m. Šiaulių mieste sumažėjo eismo įvykių ir sužeistų asmenų skaičius. 8 eismo įvykiai buvo dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Transporto įvykio metu 2014 m. dažniausios buvo kaklo ir krūtinės, klubų ir kojų bei pilvo, juosmens, stuburo juosmens dalies ir dubens traumos.
Šiaulių mieste sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis padidėjo nuo 197,0/100 000 gyv. 2013 m. iki 349,1/100 000 gyv. 2014 m. Šiaulių mieste šia liga sirgo 187 moterys ir 178 vyrai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Šiaulių mieste lytiškai plintančiomis ligomis sirgo 17 gyventojų, užsikrėtusiais ŽIV ir AIDS buvo 12 miesto gyventojų.
Būsimų kartų sveikata priklauso nuo šiandienos motinų bei vaikų sveikatos būklės. Sveiko vaiko gimimas bei jo sveikatos išsaugojimas vaikystėje sukuria optimalias sąlygas gerai žmogaus sveikatai visą likusį jo gyvenimą, todėl mamos ir vaiko sveikata turi būti svarbus prioritetas visos šalies sveikatos politikai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius penkerius metus gyventojų skaičius Šiaulių mieste sumažėjo 5,2 tūkst. 2011 m. pradžioje mieste gyveno 109 748, 2013 m. pradžioje – 106 470, 2015 m. pradžioje – 104 569 žmonės.
Kasmet mažėjant nuolatinių gyventojų skaičiui, esant per mažam gimstamumo lygiui ir senstant populiacijai, mirtingumo rodikliai auga ir Lietuvoje, ir Šiaulių mieste, ir apskrityje.
Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija 2014 m. atliko maksimalaus ir ekvivalentinio triukšmo lygio matavimus 17 centrinėje bei pietinėje Šiaulių miesto dalyje esančių visuomeninės paskirties pastatų bei nuolatinius triukšmo matavimus gyvenamojo namo, adr. Gegužių g. 94 aplinkoje.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2013 metų ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Šiaulių mieste, gyventojų sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, miesto gyvenamosios aplinkos oro taršą, miesto paplūdimių ir jų maudyklų sanitarinę būklę.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, rūpindamasis ir siekdamas stiprinti miesto bendruomenės sveikatą, 2014 m. atliko trečią suaugusių žmonių apklausą.
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Higienos institutu 2013 m. rugsėjo - spalio mėn. atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos prieinamumą Šiaulių miesto gyventojams. Tyrimo tikslas buvo nustatyti 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų sveikatos netolygumus Šiaulių mieste.
Du dešimtmečius besitęsiančios socialinės ekonominės permainos demografinius procesus keičia nepalankia linkme. Gyventojų skaičius mažėja dėl aukšto mirtingumo lygio, per žemo gimstamumo lygio, neužtikrinančio kartų kaitos, jaunų darbingų žmonių oficialiosios ir nelegalios emigracijos, šeimos sampratos kitimo, kai šeimos kūrimas nukeliamas vėlesniam laikui ar iš viso nesiejamas su vedybomis, o neretai dėl išsilavinimo ar profesinės veiklos yra atsisakoma vaikų.
Per paskutinius penkerius metus Šiaulių mieste gyventojų skaičius sumažėjo 9,7 tūkst. Esant per mažam gimstamumui ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, stebima gyventojų senėjimo tendencija.
Atlikus trečią Šiaulių miesto mokinių gyvensenos tyrimą, išryškėjo teigiamos tendencijos (mokiniai tvirtino, kad jaučiasi laimingesni ir saugūs mokykloje, mažiau linkę į destruktyvų elgesį). Tačiau neramina tai, kad tik kas trečias apklaustas vaikas sveiikai ir subalasuotai maitinasi, yra pakankamai fiziškai aktyvus. Vis dar nemaža mokinių dalis linkusi į rizikingą elgseną ir pasyvų laisvalaikio leidimą.
Įgyvendinant Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijas dėl rūkymo prevencijos plėtros, siekiant sukurti sveikesnę Šiaulių miesto savivaldybės aplinką be tabako dūmų, taip pat įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2011-2013 m. programos 2.7 priemonę: „Siūlyti Savivaldybės tarybai drausti rūkyti miesto viešose vietose“ 2012 m. rugsėjo mėn. Šiaulių m. visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų nuomonės apklausą.
Šiaulių m. visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru, 2012 m. gegužės mėn. atliko 4, 8, 11 klasių mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais paplitimo bei naudojimosi ypatumų tyrimą.
Ataskaitoje pateikti duomenys ir jų analizė aiškiai parodo pagrindines Šiaulių miesto, o taip pat ir apskrities bei mūsų šalies sveikatos problemas. Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje būdinga gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Per tris paskutinius metus gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 321,3 tūkst., Šiaulių mieste – 17,6 tūkst. Mirtingumo rodiklis jau ilgą laiką yra aukštesnis nei gimstamumo, tai parodo natūralus gyventojų prieaugis, kuris Šiaulių mieste (-0,4), apskrityje (-3,4) ir šalyje (-2,2) išlieka neigiamas.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2010 m. Lietuvoje dirbo 1343,7 tūkst. gyventojų, Šiaulių apskrityje – 127,9 tūkst., Šiaulių mieste - 55,9 tūkst. 2011 m. užimtųjų skaičius augo ir šalyje, ir apskrityje, ir Šiaulių mieste. Respublikoje dirbo 1 370,9 tūkst. gyventojų, Šiaulių apskrityje – 129,6 tūkst., Šiaulių mieste - 57,4 tūkst.
Asmenų, laikomų nedarbingais ir iš dalies darbingais, skaičius 2009–2011 m. laikotarpiu Šiaulių mieste kito netolygiai. Mieste 2009 m. 0–55 proc. darbingumo lygį buvo nustatytas 848 gyventojams, 2010 m. – 595, 2011 m. – 617.
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 211 m. rugsėjo - gruodžio mėn. atliko ,,Šiaulių miesto suaugusių žmonių gyvensenos tyrimą
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos duomenimis, pateikia miesto aplinkos kokybės stebėsenos rodiklius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad 2011 m. Lietuvoje užregistruoti 166 nauji užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai. ŽIV infekcija užsikrėtė 134 vyrai ir 32 moterys. 2012 m. sausio 1-osios duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyta 1900 ŽIV infekuotų asmenų. Iš jų daugumą (1573) sudaro vyrai ir 327 - moterys.
Leidinyje „Šiaulių miesto gyventojų sveikatos būklė 2010 metais“ pateikiami statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Šiaulių mieste, gyventojų sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, prevencinių programų įgyvendinimą, miesto gyvenamosios aplinkos oro taršą, maudyklų vandens kokybės būklę.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro ligų registre 2011 metais įregistruoti 32 669 Šiaulių miesto gyventojai, kurie sirgo ūmiomis užkrečiamomis ligomis, tai yra 27 proc. visų Šiaulių miesto gyventojų.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomeninimis, 2011 m. sumažėjo eismo įvykių skaičius, juose sužalotų ir žuvusių asmenų skaičius.
Bendras gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau daugiau nei penkiolika metų. Gyventojų skaičiaus spartų mažėjimą lėmė prastėjanti šalies ekonominė – socialinė padėtis, dideli emigracijos srautai, žemas gimstamumo lygis, aukšti mirtingumo rodikliai. 2010 m. pradžioje Šiaulių mieste gyveno 125 453 žmonės, 2011 m. pradžioje – 120 969, t. y. 4 484 žmonėmis mažiau.
Mirtingumas 2010 m. padidėjo tiek Lietuvoje, tiek Šiaulių mieste, tiek apskrityje. Šiauliuose daugiau numirė moterų nei vyrų. Daugiau nei pusės mirusiųjų mirties priežastimi buvo kraujotakos sistemos ligos.
2011 m. Šiaulių mieste buvo atliktas ,,Smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių vertinimo” tyrimas . Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimą artimojoje aplinkoje (mokykloje, kieme ir kitoje aplinkoje), išanalizuoti smurtavimui įtakos turinčius psichosocialinius veiksnius, nustatyti kiek mokiniai yra informuoti apie mokykloje vykdomas smurto prevencines programas ir kiek patys jose dalyvauja.
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje vėžiui tenka antroji vieta. Šalyje 2006 metais sergamumo piktybiniais navikais rodiklis buvo 473,2/100 000 gyventojų, 2010 metais – pakilo iki 496,8/100 000 gyventojų. Šiaulių mieste 2006 – 2010 m. laikotarpiu gyventojų sergamumas piktybiniais navikais buvo didesnis už šalies ir apskrities gyventojų sergamumą.
Lytiniu būdu plintančios ligos (LPL) yra vienos iš labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų pasaulyje. PSO duomenimis kasmet pasaulyje sifiliu užsikrečia apie 12 mln. žmonių, gonorėja – 62 mln. ir chlamidijomis – 89 mln.
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Visuomenės psichikos sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro metinių ataskaitų duomenimis, per pastaruosius ketverius metus pacientų, besigydančių pas psichikos sveikatos priežiūros specialistus, skaičius didėjo. Tačiau šie duomenys atspindi tik tuos atvejus, kai asmuo jau kreipėsi į gydymo įstaigą, o ne tikrąjį psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimą.
Lietuvoje užkrečiamomis ligomis kasmet serga apie 0,5 milijono žmonių, Šiauliuose 2010 metais įregistruoti 28 357 Šiaulių miesto gyventojai, užsikrėtę ir susirgę ūmiomis užkrečiamomis ligomis, tai sudaro 22,5 proc. Šiaulių miesto gyventojų.
Gyventojų sergamumas – vienas svarbiausių sveikatos statistikos rodiklių. Tai naujai nustatytų ligų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį tarp tam tikros teritorijos gyventojų. Skirtingai nuo mirtingumo, kuris yra vienkartinis reiškinys, sergamumas pasikartoja ir dažniausiai trunka ilgai. Mirtingumas neatspindi paplitimo tų ligų, kurios retai baigiasi mirtimi, bet dažnai riboja žmonių darbingumą, sukeldamos didelius socialinius-ekonominius nuostolius. Todėl duomenys apie sergamumą tam tikromis ligomis yra labai svarbūs vertinant gyventojų sveikatą, nustatant prioritetines sveikatos problemas.
Šiaulių mieste 2010 metais vykdytos penkios prevencinės profilaktinės programos.
Šiaulių mieste 2010 metais sumažėjo eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius.
Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, remdamasis Šiaulių municipalinės aplinkos tyrimų laboratorijos duomenimis, pateikia miesto aplinkos kokybės rodiklius.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Higienos institutu, 2010 metų lapkričio mėnesį vykdė mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimą. Šio tyrimo tikslas – įvertinti mokinių saugaus atvykimo/išvykimo į/iš mokyklos galimybes mokyklos aplinkos aspektu. Tyrime dalyvavo dvi Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutu 2010 m. kovo - balandžio mėn.vykdė tarptautinį tyrimą ,,Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“ . Apklausos metu stengtasi nustatyti miesto paauglių gyvensenos ypatumus (mitybos, fizinio aktyvumo, laisvalaikio, rizikingos elgsenos, bendravimo) bei kitus sveikatą įtakojančius veiksnius.
Leidinyje pateikiami 2009 m. statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją , gyventojų sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, gyvenamosios aplinkos oro taršą Šiaulių mieste, aptariamos vykdomos prevencinės programos ir jų rezultatai.
Tuberkuliozė – labiausiai paplitusi infekcinė liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, ŽIV/AIDS), nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika.
2009 m. prasta ekonominė šalies padėtis neįtakojo ligų prevencijos, priešingai, stebimi visai kitokie pokyčiai – plėtros žingsniai. Anksčiau dėl įvairių priežasčių būta prevencinių sveikatos programų įgyvendinimo atoslūgių ir pakilimų. Dabartinį pakilimą tikriausiai lėmė ne tik didesnis prevencinių programų naudos įvertinimas, gyventojų aktyvumas, bet ir tai, kad ligonių kasos skatina gydymo įstaigas už gerus šios prioritetinės srities darbo rezultatus. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto prevencinėms sveikatos programoms 2009 m. skirta daugiau nei 28 mln. litų (2008 m. – apie 24 mln. Lt).
Švari aplinka būtina žmonių sveikatai ir gerovei. Tačiau aplinkos ir žmonių sveikatos sąveika yra labai sudėtinga, ją sunku įvertinti. Geriausiai žinomas kenksmingas poveikis, susijęs su aplinkos oro užterštumu, prasta vandens kokybe ir prastomis sanitarinėmis sąlygomis. Daug mažiau žinoma apie pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai. ES švaraus Europos oro (CAFE) programos apskaičiavimu 348 000 ankstyvų mirties atvejų nulemia smulkių kietųjų dalelių (PM2,5) poveikis. Esant dabartiniam užterštumo lygiui, vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo maždaug metais.
Sparčios permainos visose visuomenės gyvenimo srityse, prasidėjusios XX a. pabaigoje, reiškiasi didžiulio masto demografiniais pokyčiais. Iš esmės keičiasi visų demografinių procesų – gimstamumo, mirtingumo, natūralaus gyventojų prieaugio, santuokų, migracijos – raida.
Eismo saugumas keliuose ir jo užtikrinimas, avaringumo mažinimas – yra vienas pagrindinių šiandienos gyvenimo tikslų. Pastaruoju metu visose ES šalyse šiems klausimams skiriamas didžiulis dėmesys. Tai didžiulis visuomenės, valstybių ir Europos Bendrijos interesas, todėl sveikintinos Europos Komisijos, Tarybos, ir kiekvienos valstybės pastangos užtikrinant ir gerinant eismo saugą.
Leidinyje „Šiaulių miesto gyventojų sveikatos būklė 2008 metais" pateikiami statistiniai duomenys ir jų analizė apie demografinę situaciją Šiaulių mieste, gyventojų sveikatą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, miesto gyvenamosios aplinkos oro taršą, miesto paplūdimių ir jų maudyklų sanitarinę būklę.
2009 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais Akmenės rajono savivaldybėje buvo vykdytas tyrimas – „Ką žinai apie mobiliuosius telefonus“. Tyrime dalyvavo Akmenės rajono pataisos inspekcijos 16-17 m. vaikai, Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namų 8-16 m. auklėtiniai bei Akmenės rajono savivaldybės Saulėtekio pagrindinės mokyklos 5-6 klasių mokiniai. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti ką vaikai žino apie mobiliuosius telefonus, jų poveikį įvairaus amžiaus žmonių grupėms.
Gyvenamosios aplinkos kokybė, vandens ir oro taršos bei triukšmo mažinimas turi didelę reikšmę žmogaus sveikatai bei įtaką sergamumo lygiui. Aplinkos apsauga reikalinga žmogaus sveikatai išsaugoti. Aplinkos stebėsena padeda nustatyti aplinkos taršos mastus ir poveikį gyventojų sveikatai. Prioritetas teikiamas aplinkos užterštumo stebėjimui bei sistemingiems paviršinių vandens telkinių, oro bei triukšmo vertinimams.
Rugsėjo 7-18 d. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure buvo vykdoma akcija ,,Sužinok savo kūno masės ir kitus sveikatos rodiklius
Gyventojų užimtumas labai svarbus kriterijus, rodantis visuomenės gamybinių jėgų būklę, darbo išteklių panaudojimą. Nedarbas tiesiogiai ir stipriai veikia kiekvieną žmogų. Daugumai žmonių, darbo netektis reiškia sunkesnį pragyvenimo lygį ir stiprią psichologinę krizę. Nuo 2009 metų pradžios įregistruoti 10859 bedarbiai, tai du kartus daugiau nei per 2008 m. tą patį laikotarpį.
Statistikos departamento duomenimis, iki 2030 metų Lietuvoje gyventojų sumažės net 10 proc. Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) prognozės dar liūdnesnės. Ji pranašauja, kad Europos šalys, jų tarpe ir Lietuva, per tris šimtmečius praras apie 50 proc. gyventojų.
Pasaulyje lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) kasmet užsikrečia apie 250 mln. žmonių. Rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, šie susirgimai yra labai paplitę.
Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Kasmet pasaulyje 11 milijonų žmonių diagnozuojamas vėžys. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje vėžiui tenka antroji vieta.
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, siekdamas rūpintis ir stiprinti Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų sveikatą, įgyvendina Šiaulių miesto visuomenės sveikatos stebėsenos programą ir pagal strategijos įgyvendinimo darbo planą vykdo visuomenės sveikatos būklės stebėseną. Biuras išleido leidinį apie Šiaulių miesto gyventojų sveikatos būklę.