SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Pasaulinė neįgaliųjų žmonių diena

Nuo 1992 metų gruodžio 3 d. minima Pasaulinė žmonių, turinčių negalią, diena. Dažnai žmonės su negalia yra nuvertinami ir atskiriami nuo visuomenės dėl įvairių klaidingų įsitikinimų ir nenoro įsiklausyti į jų poreikius, tad nors gyvena tarp mūsų, negalią turintys žmonės tampa nematomi ir negirdimi, o juos prisiminus kartais paradoksaliai pamirštama, kad jie taip pat žmonės.

2006 metų gruodžio 13 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta Neįgaliųjų teisių konvencija. Šis dokumentas tapo tarptautiniu negalios teisių standartu, reikšmingai prisidėjusiu prie nacionalinių judėjimų už žmonių, turinčių negalią, teises aktyvumo. Lietuvoje Konvencija be ilgų diskusijų buvo ratifikuota 2010 metų gegužės 27 dieną. Neįgaliesiems vis aktyviau siekiant įgyti ir išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą, fizinius, protinius, socialinius ir profesinius gebėjimus, didėja informacijos apie sveiką gyvenimo būdą bei specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, kompetencijos sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos klausimais poreikis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvusis protokolas turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu ir yra tiesioginio galiojimo, o tai reiškia, kad Lietuvoje visi įstatymai, reglamentuojantys neįgaliųjų reikalus, negali prieštarauti šiai konvencijai. Žmonių, turinčių negalią, teisių padėtis skirtinguose miestuose ir regionuose priklauso nuo vietos organizacijų stiprumo ir savivaldybės darbuotojų bei politikų kompetencijų žmogaus teisių srityje.

Žmonių, turinčių negalią, užimtumas Lietuvoje daugelį metų išlieka labai žemas, o sisteminiai pokyčiai, kitaip nei kitose srityse, net nepradėti. Iš sovietinio laikotarpio išlikęs požiūris, kad negalią turintys žmonės gali nedirbti arba jiems geriausia dirbti segreguotose darbo vietose, vis dar priimtinas daliai darbdavių ir net žmonių su negalia.

Bendravimas su žmonėmis, turinčiais negalią

Bendraudami su neįgaliaisiais, žmonės dažnai jaučiasi nepatogiai. Jei nesate bendravę su negalią turinčiu asmeniu ir nežinote, kaip tai daryti, siūlome keletą patarimų, kurie padės Jums ir žmogui su negalia jaustis patogiau.

Prieš pagelbėdami, pasiteiraukite, ar pagalba reikalinga
Tai, kad žmogus turi negalią, nereiškia, kad pagalba jam būtina. Jeigu aplinka pritaikyta, dažniausiai žmogus susitvarko pats. Siūlydami pagalbą nedvejokite. Tačiau neteikite pagalbos automatiškai, jei asmeniui jos nereikia ar jis jos neprašo. Nesivaržykite paklausti žmogaus, ar pagalba jam reikalinga ir kaip ji turi būti suteikta. Jeigu žmogus pagalbos atsisako, nesistenkite jos vėl siūlyti.

Fizinio kontakto atveju būkite atsargus
Kai kuriems žmonėms su negalia rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, kurią galite sutrikdyti bandydami paimti už rankos. Netapšnokite žmogui per galvą ir nelieskite jo vežimėlio, ramentų ar kitų pagalbinių priemonių. Žmonės su negalia pagalbines priemones/techniką supranta kaip savo erdvės dalį.

Bendraukite, kaip esate įpratęs
Žmonės su negalia nori, kad su jais būtų bendraujama kaip ir su kitais visuomenės nariais. Kalbėdami tiesiogiai kreipkitės į žmogų su negalia, o ne į jį lydinčius asmenis, draugus ar šeimos narius. Įsitikinsite, kad bendravimas su žmogumi, turinčiu negalią, nesudėtingas, tik gali užimti šiek tiek daugiau laiko - tai priklauso nuo negalios pobūdžio.

Nedarykite prielaidų
Žmonės su negalia patys gali nuspręsti, ką jie gali ir ko negali daryti. Nespręskite už juos.

Būkite pagarbūs
Parodykite žmogui tokią pagarbą, kokios norėtumėte sulaukti patys. Gerbkite jo privatumą.

Būkite atidūs
Būkite kantrus, stenkitės suprasti žmogaus problemas ir poreikius.

Bendraudami su neįgaliuoju, nepamirškite, kad:

* Jam nereikia gailesčio.
* Neįgalus asmuo nori bendrauti todėl, kad domisi pašnekovu ir pats yra įdomus kaip asmenybė.
* Nedera pataikauti pašnekovui tik dėl jo fizinio išskirtinumo.
* Reikėtų stengtis būti lygiaverčiu pokalbio dalyviu.
* Nederėtų baiminti lenktyniauti žinių ir patirties lygyje, bet nedemonstruokite fizinio pranašumo.
* Reikėtų kalbėti būtent su neįgaliuoju, o ne su jį lydinčiu asmeniu.
* Jei bendravimas su vežimėlyje sėdinčiu žmogumi užtruks ilgiau nei porą minučių, atsisėskite arba atsiklaupkite, kad jūsų akys būtų tame pačiame lygyje.
* Jei žmogus vežimėlyje paprašė pagalbos, paklauskite, kaip tai padaryti (už kurios dalies geriau paimti ir kaip nešti, kaip geriau jį valdyti, kad netyčia nesugadintumėte).
* Jei padėsite žmogui persikelti iš vežimėlio, nenustumkite per toli – jis turi būti lengvai pasiekiamas.
* Jei bendrausite su aklu žmogumi, prisistatykite ar priminkite savo vardą (ne kiekvienas atpažįsta balsus ar atsimena juos) bei supažindinkite aklą žmogų su kitais grupės nariais, kad nesijaustų atstumtas.
* Aklam žmogui svarbu paminėti neįprastus daiktus ir reiškinius, pavyzdžiui, kad sugedęs liftas ar eskalatorius.
* Neregys laukia žodinės reakcijos – net ir pati maloniausia šypsena ar galvos linktelėjimas, neregiui yra tik nebylūs ir nieko nereiškiantys ženklai.
* Bendraujant su kurčiu žmogumi, būtina naudoti mimiką ir kūno kalbą; jei sunku susikalbėti, užrašykite žodžius ant lapo; kalbėkite lėtai ir aiškiai; pasistenkite, kad rankos būtų laisvos – tai, ką sakote, patvirtinkite gestais, nes kurti žmonės dažniausiai pasikliauja rega.
* Nedera remtis ant vežimėlio, liesti aklojo baltosios lazdelės ar kurčiojo klausos aparato – tai asmeninės erdvės dalis.
* Nedera prašyti žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, palaikyti jūsų palto ar kuprinės – tai nepagarbos ženklas.
* Nereikėtų palikti aklo žmogaus atviroje vietoje ar erdvėje, kurioje nėra apčiuopiamų orientyrų – palydėkite akląjį iki kambario sienos ar kokio kito orientyro, kad aklasis galėtų pats pasirinkti judėjimo kryptį.
* Nereikėtų šaukti, kalbant su klausos negalią turinčiu žmogumi – jei žmogus naudojasi klausos aparatu, jis yra sureguliuotas žmogaus klausai priimtinu garsu.
* Nedera pertraukti ir pabaigti pašnekovo pradėto sakinio, bendraujant su kurčiu ar neprigirdinčiu žmogumi.
* Nereikėtų naudoti gestų kalbos, jeigu jos gerai nemokate.

Tai bendro pobūdžio patarimai, kurie tinka bendraujant su žmogumi, turinčiu bet kokios rūšies negalią. Tačiau reikėtų atsižvelgti į skirtingus veiksnius, kuriems įtaką daro negalios pobūdis.

 

Informacijos šaltiniai:

1. Lietuvos negalios organizacijų forumas (2021). Kartu mes – žmonių su negalia balsas. Prieiga per internetą: https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/08/lnf_20_leidinys_sm.pdf
2. Neįgaliųjų veiklos centras. Bendravimas su žmonėmis, turinčiais negalią. Prieiga per internetą:  https://www.jnvc.lt/lt/component/k2/item/115?fbclid=IwAR14eayjE-DksEzRx38W8B5avGsxTyV_SQ4htbt82eDQRn1BXUMU7c6HGOU
3. Vytauto Didžiojo universitetas (2012). Pažink negalią. Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/07/35091.pdf

Straipsnį parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė