SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Spalis – senjorų sveikatos mėnuo. Bendrosios fizinio aktyvumo rekomendacijos pagyvenusiems žmonėms

Jau 1970-ųjų pradžioje Švedijoje buvo sukurtos pirmosios fizinio aktyvumo rekomendacijos, skirtos įvairioms gyventojų grupėms. Skandinavijos šalyse buvo aktyviai vykdomi judesių fiziologijos moksliniai eksperimentiniai tyrimai. Pagrindinis šių tyrimų vadovas buvo judesio fiziologas Per-Olof Åstrand, dirbęs Karolinskos institute, tebeveikiančiame ir dabar. Jis pirmas aiškiai apibūdino sąvoką „judėjimas“, apibrėždamas jį kaip suplanuotą ir turintį aiškią struktūrą mankštinimąsi (treniruotę ar pan.), kuris stiprina asmens sveikatą. Pirma visuomenei skirta rekomendacija buvo parengta Anglijoje 1990-ųjų pradžioje ir teigė, kad „kasdieninė 30 minučių trunkanti saikingo (vidutinio) intensyvumo fizinė veikla stiprina sveikatą“ . Pati sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo (SSFA) sąvoka buvo galutinai apibrėžta mokslininkų I. Vouri ir P. Oja iš UKK instituto, esančio Tamperės mieste, Suomijoje, 1990-ųjų metų pradžioje. Buvo akcentuojamas faktas, jog visa vidutinio intensyvumo fizinė veikla ar ją viršijanti, susijusi su transportu, žmogaus darbine, namų ūkio ar laisvalaikio veikla, yra naudinga suaugusių ir senyvų žmonių sveikatai. Šiuolaikinės bendro pobūdžio fizinio aktyvumo rekomendacijos, kurias siūlo taikyti Pasaulio sveikatos organizacija ir kurios šiuo metu naudojamos daugelyje pasaulio valstybių – nėra neginčijamų aksiomų rinkinys, – dėl jų nuolat diskutuojama, jos papildomos naujais mokslo tyrimų duomenimis.

Čia pateikiame apibendrintas pagyvenusių ir senų asmenų fizinio aktyvumo rekomendacijas, kurios skirtos palaikyti ar pagerinti esamą aerobinį pajėgumą ir raumenų jėgą bei ištvermę, kaulų ir jungiamojo audinio būklę, funkcinį pajėgumą, apsitarnavimą bei mobilumą:

- Per savaitę būtina bent 150 minučių skirti vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar abiejų šių veiklų kombinacijai (dalis vidutinio, dalis didelio intensyvumo).

- Bet kokia aerobinė veikla turi vykti ne trumpesniais kaip 10 minučių intervalais, nes priešingu atveju gaunamas nepakankamas teigiamas organizmo atsakas.

- Pagyvenę asmenys, norintys gauti akivaizdžios naudos savo sveikatai, turėtų vidutinio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo trukmę padidinti iki 300 minučių per savaitę, o didelio intensyvumo aerobinio fizinio aktyvumo trukmę – iki 150 minučių per savaitę. Arba taikyti šias abi fizines veiklas kartu.

- Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas, funkcinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų vykdoma galimų griuvimų profilaktika, siekiant išvengti kaulų lūžių. Taip pat ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę būtina stiprinti pagrindinių (stambiųjų) raumenų grupių jėgą siekiant pagerinti mobilumą ir užtikrinti griuvimų prevenciją.

- Kai pagyvenę asmenys dėl pablogėjusios sveikatos (ar kitų priežasčių) negali įvykdyti minėtų fizinio aktyvumo rekomendacijų, jie turėtų išlikti fiziškai aktyvūs atsižvelgdami į realias gyvenimo aplinkybes, sveikatos būklę ir realius asmeninius gebėjimus.

Šios bendro pobūdžio fizinio aktyvumo rekomendacijos yra tinkamos visiems sveikiems asmenims, vyresniems nei 65 metų amžiaus. Jos taip pat tinkamos ir asmenims, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (pirmine arterine hipertenzija, antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ar kraujagyslių sistemų susirgimais ir kt.), tačiau visada būtina atsižvelgti į konkrečias sąlygas ir konsultuotis su gydančiais įvairių sričių gydytojais ir kitais specialistais (pavyzdžiui, endokrinologais, dietologais, klinikiniais psichologais ir kt.).

Būtina prisiminti, kad tam tikrais atvejais ne visa fizinė veikla yra naudinga ir ne visi fiziniai pratimai saugūs. Todėl rekomenduotina net ir sveikiems senoliams konsultuotis su asmens sveikatos priežiūros specialistais prieš pradedant intensyviai sportuoti ar didinti fizinės veiklos laiką bei intensyvumą.

Šaltinis: PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA  (Vilnius, 2013)

Pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė

Asta Ivoškienė