SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

PASAULINĘ REGĖJIMO DIENĄ SKIRKIME AKIŲ MANKŠTAI

Antrąjį spalio ketvirtadienį minima Pasauline regėjimo diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Neefektyvi rega lėtina žmogaus veiklą ir mažina jos tikslumą, sąlygoja klaidų atsiradimą. Dar XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje regos specialistus, psichologus ir pedagogus pasiekė mintis, kad regėjimo galima išmokti. Nors regėjimo refleksai būna įgimti, tačiau patys išmokstame, kaip naudotis akimis. Iš tikrųjų regėjimą galėtume pavadinti įvairių išmoktų veiksmų seka. Teiginys, kad regėjimo išmokstama, leidžia daryti kelias įdomias ir visiškai netikėtas išvadas:

  • Pirma, žinių kiekį ir regėjimo sistemos vystymąsi lemia žmogaus patirtis. Pavyzdžiui, geresne regėjimo sistema pasižymi šviesiuose, spalvinguose namuose auginti vaikai
  • Antra, kiekvieno žmogaus regėjimas yra vis kitoks. Jį lemia jau susiformavusi jo regėjimo sistema ir tai, kaip jis, laikui bėgant, išmoko naudotis savo akimis. Kiekvienas iš mūsų į pasaulį žvelgia savitu, unikaliu būdu. Dauguma aiškiai mato tik tai, kas yra vos už kelių centimetrų; kiti pajėgia matyti žvaigždes, bet negali skaityti iš arti.
  • Trečia, regėjimą, kaip ir daugelį kitų išmokstamų įgūdžių, galima pagerinti praktikuojantis. Šis teiginys ir sudaro regos terapijos pagrindą. Pritaikius regos terapiją, galima labai stipriai pagerinti regėjimą. Ji gali pagerinti net labai blogą žmogaus regėjimą. Regėjimo sistema reaguoja į tokią terapiją, todėl rezultatai dažnai būna stulbinantys.

Taigi nuolatinė akių mankšta ne tik gerina regėjimą, bet ir apsaugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio. Atpalaiduotus akių raumenis, reikia stiprinti, o įsitempusius atpalaiduoti. Tam skirti pratimai akių raumenims. Pratimai akims neturėtų užimti daug laiko. Geriau trumpiau, bet dažniau: geriau šešis kartus po penkias minutes nei vieną kartą 30 minučių. Geriausia pratimus atlikti tris kartus per dieną ir prieš valgį. Visus pratimus reikia daryti be akinių, lėtai ir atsipalaidavus. Pratimai daromi be akinių. Kaklas nejuda, juda tik akys. Reikia vengti staigių judesių akimis. Po kiekvieno pratimo pamirksėti:
• akys juda aukštyn – žemyn;
• akys juda į šonus (į kairę ir į dešinę);
• akys juda įstrižai (aukštyn dešinėn ir žemyn – kairėn ir atvirščiai);
• akys juda kvadratu;
• akys juda apskritimu (pagal kaikrodžio rodyklę ir prieš);
• akys juda aštuoniuke (stačia ir gulsčia į vieną ir į kitą pusę);
• akys juda gyvatėle arba sinusoide (į vieną ir į kitą pusę);
• tie patys pratimai atliekami užsimerkus arba darant palmingą (akys uždengtos
sukryžiuotais delnais).
Akomodacijai stiprinti atliekami akomodaciniai pratimai (arti – toli). Šių pratimų
pagrindas yra tai, jog žvilgsnį reikia perkelti nuo artimo objekto į tolimą. Tokius pratimus
patogu atlikti važiuojant automobiliu ar troleibusu kai sėdima prie lango.

Akis žmogaus kūno langas, pro kurį siela suranda savo kelią

ir mėgaujasi pasaulio grožiu.

(Leonardas da Vinčis)

Parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Karolina Sankauskaitė

 

Literatūra

  1. Bates, W, H. (2008). Better eyesight without glasses. Orient Paperbacks, UK, p. 232
  2. Troickaja, S. (2008). Atsikratykite akinių-žudikių visiems laikams. Logitema.
  3. Vision therapy (2015). Prieiga internete: http://www.aoa.org/optometrists/education-and-training/clinical-care/vision-therapy
  4. Ždanov, V. (2010). Susigražink sau regėjimą. Prieiga internete: www.nlpcentras.lt/.../
    susigrazink-sau-regejima-v-zdan