SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Kviečiame registruotis į savitarpio paramos grupę moterims, patyrusioms persileidimą ar kūdikio netektį

Organizacijos "Neplanuotas nėštumas" rengiami 10 grupės susitikimų (pirmasis – kovo 3 d., 17-18.30) vyks tiesiogiai internete. Nuorodą į nuotolinę susitikimo erdvę ir daugiau informacijos gausite užsiregistravusios. DĖMESIO: galima registruotis ir šiaulietėms.

Registracija telefonu: 8 603 57912.

Registracija elektroniniu laišku: pagalba@neplanuotasnestumas.lt

Kas yra psichologinė grupė?

Ten, kur susirenka daugiau nei du žmonės, yra grupė. Tai gyvas organizmas, nuolat besivystantis.  Grupėje svarbiausia jos dalyvių tarpusavio sąveikos, kuriose kyla ir sprendžiamos tarpusavio santykių problemos. Ateidami į grupę mes kiekvienas atsinešame skirtingus lūkesčius, kuriuos privalome suderinti, jeigu norime būti šios grupės nariais. Grupėje  patikrinami mūsų bendravimo įgūdžiai, emocinis raštingumas, gebėjimas išreikšti save. Grupės, į kurias žmonės susirenka norėdami pagerinti savo sugebėjimus tvarkytis su jų gyvenimams kylančiais iššūkiais ir problemomis (viena iš žodžio “problema” reikšmių – „klausimas“), vadinamos psichologinėmis.

Kokios būna grupės?

 Yra įvairiausių psichologinių grupių. Tai gali būti nuo klasikinių psichoterapinių grupių, orientuotų į procesą, iki psichologinių švietėjiškų grupių, primenančių paskaitas ar seminarus. Pastarosios trunka trumpesnį laiką (iki 10 – 15 susitikimų), o jų vadovo vaidmuo yra labiau išreikštas.

Kas vyksta psichologinėje grupėje?

 Grupės dalyviai vienas su kitu dalijasi tuo, kas jiems svarbu - išgyvenimais, problemomis, pamąstymais. Dalyvis gali pasakoti apie įvykius, nutikusius jam per savaitę, savo reakcijas į juos, problemas, kuriose jaučiasi įstrigęs ir negali surasti išeities, bei pan. Jis gali pasidalinti savo jausmais ir mintimis, kilusiais po ankstesnio grupės susitikimo, kito dalyvio pasisakymo ar reaguojant į grupės vedėjo žodžius. Kiti dalyviai gali reaguoti į to dalyvio žodžius, duodami jam atsakymą, padrąsindami jį, išsakydami savo paramą ar sukritikuodami jo idėją. Pokalbių temos grupėje kyla spontaniškai, grupės vedėjas nėra jų siūlytojas.


Kokia psichologinės grupės nauda?

  1. Grupėje gaunama parama krizės laikotarpiu.
  2. Grupės dalyviai duoda grįžtamąjį ryšį, kaip atsaką į kiekvieno dalyvio elgesį; taip galima geriau įsisąmoninti elgesio šablonus, kurie gyvenime trukdo, verčia vėl ir vėl išgyventi tas pačias ar panašias problemas.
  3. Grupė – tai lyg laboratorija naujam elgesiui išbandyti. Dažnai žmonės, kuriuos sutinkame grupėje, būna panašūs į tuos, kuriuos sutikome praeityje ar sutinkame dabartiniame gyvenime ir su kuriais patyrėme ar patiriame bendravimo sunkumų.
  4. Grupėje galima išmokti kurti artimesnį ryšį, pagrįstą pasitikėjimu, savigarba ir pagarba kitam. 
  5. Grupinės situacijos yra labai  panašios į tas, kurios vyksta dalyvių gyvenimuose, tad galima pasimokyti į jas reaguoti „čia ir dabar“.
  6. Grupės dalyviai ugdo drąsą būti savimi, gebėjimą aiškiai suformuluoti tai, ką jie nori kitiems pranešti, gebėjimą pasiekti, jog būtų išgirsti ir suprasti, bei mokosi išgirsti ir suprasti kitus dalyvius.

Ko tikimasi iš psichologinės grupės dalyvių?

 Iš grupės dalyvių tikimasi (pageidaujama), kad jie dalyvaus kiekviename grupės susitikime ir atvyks sutartu laiku, nevėluodami. Reikalaujama, kad informacija apie kitus grupės dalyvius bei jų vardai būtų laikomi paslaptyje. Viešai aptarinėti leidžiama tik grupės vedėjus ir save. Kai kada grupės dalyvių prašoma sudaryti sutartį, kiek susitikimų nuo grupės pradžios jie privalo lankyti, kad padėtų grupei susiformuoti ir patirtų jos teikiamą naudą. Grupėje dalyviai nėra verčiami kalbėti ar atskleisti intymias problemas, jei jie to nenori daryti. Žinoma, kuo asmuo aktyvesnis, kuo atviriau išreiškia savo mintis ir jausmus, tuo didesnę psichologinę naudą gauna.

Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas

Pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė