SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Vyresniojo amžiaus žmonių (65+) fizinis aktyvumas

            Metams bėgant, žmonės vis labiau pradeda vertinti savo sveikatą, tačiau tik jai pablogėjus pradeda imtis veiksmų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikatai turi įtakos:

10 proc. - medicina ir jos pasiekimai;

20 proc. – paveldimumas;

20 proc. - gyvenamoji aplinka;

50 proc. - GYVENIMO BŪDAS.

            Net 50 proc. sudaranti „gyvenimo būdo“ dalis aiškiai parodo, kad mūsų sveikata priklauso tik nuo MŪSŲ PAČIŲ. Todėl pradėjus rūpintis savo sveikata, pirmiausia turime pagalvoti apie fizinį aktyvumą. Labai dažnai būna, kad jaunystėje pradėjęs sportuoti žmogus sportą apleidžia būdamas vyresnio amžiaus. Metai iš metų daromi tyrimai parodo, kad vyresniame amžiuje mažėjant fiziniam aktyvumui, didėja lėtinių ligų išsivystymo, bei psichinės sveikatos negalavimų rizika.

            „Kai buvau jaunas, tai nesimankštinau ir vis tiek jėgų turėjau,“ – dažniausiai girdimas argumentas iš vyresniojo amžiaus žmonių, kai kalbama apie fizinį aktyvumą. Bet reikia suprasti, kad jaunystėje organizmas turi pakankamai resursų palaikyti greitą medžiagų apykaitą, raumenų tonusą, o tai turi įtakos bendrai organizmo sveikatos būklei. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmogui tenka įjungti visus įmanomus aplinkos faktorius, kad jis išlaikų gerą fizinę formą.

Vyresnio amžiaus asmuo, siekiantis išlikti fiziškai aktyvus, per savaitę turėtų užsiimti:

  • Lengvo intensyvumo veikla – bet kokia veikla kiekvieną dieną yra geriau nei jokia veikla, net jeigu tai yra maisto gaminimas.
  • Vidutinio intensyvumo veikla – bent 2 valandas per savaitę. Vidutinio intensyvumo veikla yra laikomi tokie fiziniai veiksmai kaip: ilgesni pasivaikščiojimai, lapų grėbimas, namų tvarkymas, žaidimai su vaikais, lipimas laiptais.

Arba/ir

  • Intensyvia veikla – bent 1 valandą per savaitę, papildomai prie aktyviai leidžiamo laiko. Intensyvia fizine veikla yra laikomas: greitas ėjimas, bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai, tenisas, irklavimas, čiuožinėjimas, slidinėjimas ir pan.
  • Jėgos, pusiausvyros ir lankstumo treniruotėmis – bent 2 kartus per savaitę.

            Apibendrinant galima daryti išvadą, kad nėra būtina planuoti ir specialiai skirti laiko fiziniam aktyvumui palaikyti, jį galima suderinti su kasdieniu užimtumu ir buities darbais. Svarbu teisingai pasirinkti: geriau lipti laiptais nei kilti liftu, eiti pėsčiomis (bent dalį kelio) nei važiuoti autobusu, eiti pasivaikščioti užuot gulėjus lovoje ir pan. Sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių.

 

Pranešimą parengė

Visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą fizinio aktyvumo skatinimo srityje

Tomas Katkus