SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Spalis – Supratimo apie krūties vėžį mėnuo

Spalio mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną, įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą.

Pasauliui judant link individualizuotos diagnostikos ir gydymo vis daugiau moterų pačios rūpinasi savo sveikata ir gimtadienio proga sau padovanoja vizitą pas odontologą, ginekologą ir krūtų specialistą. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų.

 Krūties vėžys - tai krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga.

Nors šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau įvardijami kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

  • didesnę riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, praeityje jau sirgusios krūties vėžiu;
  • turėjusios gerybinius krūties navikus;
  • kurioms taikyta pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu;
  • vartojusios kontraceptines tabletes;
  • negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi;
  • turėjusios ankstyvas mėnesines ir vėlyvą menopauzę;
  • turinčios antsvorio menopauzės metu;
  • ilgą laiką piktnaudžiavusios alkoholiu;
  • Manoma, kad nedidelis susirgimų krūties vėžiu atvejų skaičius gali būti susijęs ir su paveldėjimu.

Liga klastinga tuo, kad atsiradęs labai nedidelis piktybinis mazgelis krūtyje nesukelia jokių simptomų ir neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją.

Darinys krūtyje nebūtinai onkologinės ligos pranašas, tačiau reaguoti į tai būtina, nes didžioji dalis visų krūties vėžio atvejų nustatoma, kai į gydytoją pacientai kreipiasi patys aptikę darinius.

Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje. Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti jaučiami tokie simptomai: pakitęs krūties dydis ir forma, pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko, sustandėjusi visa krūtis, spenelis įtrauktas į krūties vidų, spenelio sritis išberta, primenanti odos egzemą, retais atvejais kraujingos išskyros iš spenelio, apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai. Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus.

Jaunesnėms moterims pakanka atlikti echoskopą, vyresnėms – mamogramą. Mat krūtys su amžiumi įgauna didesnį riebalinį audinį, dėl kurio pagerėja audinių matomumas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais, juolab, kad ir mokslininkai jau įrodė ryšį tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.

Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys. PSO duomenimis, per metus pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu nulemia 19 proc. mirčių nuo krūties vėžio. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu ženkliai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdien bent 30–60 minučių užsiimti fizine veikla.

Kitas žingsnis sveikos gyvensenos link yra sveikos mitybos principų laikymasis. Vienas pagrindinių sveikos mitybos principų – nuosaikumas. Jo esmė yra ta, kad net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Įvairumo principas teigia, jog reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis. Mitybos subalansavimo principas nurodo, kad itin svarbu yra tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

Krūtų savityra - vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos būdų

Krūtų savityra – tai savo krūtų tyrimas apžiūros ir apčiuopos būdu. Kiekvienai moteriai labai naudinga išmokti stebėti savo krūtis, t. y. mokėti atlikti krūtų savityrą: maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis. Tai daryti reikia nuolat visą gyvenimą. Vyresnės moterys po menopauzės krūtų savityrą gali atlikti bet kurią mėnesio dieną.

Nuolat stebėdama savo krūtis moteris greitai pajunta ir supranta, kai jose atsiranda kokių nors pokyčių, kurių anksčiau nebuvo. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydytojo apžiūros, tačiau nuolat ją atlikdama moteris gali pati aptikti dar ankstyvos stadijos piktybinį naviką ar kitokius darinius, kuriuos reikia gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys.

Apčiuopti ne visada lengva

Nors pirmoji vėžio profilaktikos priemonė – reguliari kūno apčiuopa, ne visais atvejais galima tuo pasikliauti. Sunkiau užčiuopiamas darinys gali būti po krūtimi ar už spenelio. Jei darinys susidaręs po krūtimi, pirštais jį apčiuopti sudėtinga moterims, turinčioms didesnes krūtis. Tokioje vietoje mažo darinuko niekada anksti nerandama.

Visuomenės sveikatos specialistai ragina visas moteris, sulaukusias 40 metų amžiaus, nors ir neturinčias jokių nusiskundimų, pasirūpinti, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar ginekologas, reikalui esant, paskirtų tyrimus ar onkologijos srities specialisto konsultaciją. Visai atvejais kilus klausimams ar įtarimams dėl savo krūtų sveikatos, būtina apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, ginekologu ar mamologu.

Kaip atlikti savityrą?

Laikas. Patartina tikrintis kas mėnesį tuo pačiu laiku. Nepamiršti padėtų tikrinimosi kalendorius, kuriame pažymėtos savikontrolės dienos.

Vieta. Atsistokite prieš veidrodį gerai apšviestoje vietoje. Nelygumus apčiuopsite ypač gerai, jei tikrinsitės išsimuilavusi, maudydamasi vonioje ar po dušu.

Būdas. Krūtų apčiuopa prieš veidrodį. Krūtį apčiuopkite ne pirštų galiukais, bet trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis.

Tikrinimosi padėtys. Stovėdama priešais veidrodį, apčiuopkite vieną, paskui kitą krūtį, pakėlusi, paskui - nuleidusi rankas. Tada atsigulkite ant nugaros, po mentimis pasikišusi pagalvėlę ar rankšluostį, ir dar kartą apčiuopkite krūtis.

Judesiai. Švelniai ir kartu stiprokai keletą kartų pirštais slinkite žemyn ir aukštyn, kol apčiuopsite visą krūtį. Galima eiti sukamaisiais judesiais nuo pažasties spenelio link arba „spinduliais“ nuo spenelio pažasties link.

Jei krūtys mažos, apčiuopą atlikite viena ranka, antrąją pakėlusi į viršų. Jei krūtys didelės, nusvirusios, viena ranka čiuopkite, o antrąja prilaikykite už apačios. Apčiuopusi krūtis, abiejuose pažastyse pasitikrinkite limfmazgius, raktikaulių duobutes ir vietas virš krūtų. Paviršine apčiuopa galite aptikti po oda negiliai esantį mazgelį. Vėliau per tų pačių krūties vietų stipresnę apčiuopą pasieksite net prie šonkaulių esančius audinius, kuriuose taip pat gali būti atsiradęs krūties vėžys.

***

Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą 50–69 m. amžiaus (imtinai) moterims nemokamai 1 kartą kas 2 metus atliekami mamografijos tyrimai, o aptikus vėžio požymių jos siunčiamos gydyti.

Prevencinė krūties vėžio patikros programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir vykdoma siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma.

Nors krūties vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus moterims,  jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus asmenų grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kiekviena moteris turėtų domėtis ir būti atsakinga už savo sveikatą ir prisidėti prie ankstyvos ligos diagnostikos, siekiant išsaugoti sveikatą, o gal net gyvybę.

Pranešimą parengė D. Šiurkienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą.