SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Rugsėjo 15-oji - Pasaulinė limfomos diena

Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio formų pasaulyje serga daugiau nei milijonas žmonių, kiekvieną dieną diagnozuojama 1000 naujų atvejų. Lietuvoje skaičiuojama apie 5 tūkst. sergančiųjų ar jau įveikusių šią piktybinę kraujo ligą. Kasmet apie 500 lietuvių išgirsta limfomos diagnozę.

Limfoma – tai kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet ilgainiui gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus.

Visos limfomos suskirstytos į dvi dideles morfologines grupes: Hodžkino ligą ir ne Hodžkino limfomas. Tikslios šios piktybinės kraujo ligos priežastys nėra žinomos. Limfoma – liga, nepaisanti amžiaus. Ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę žmonės. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama.

Limfomos atsiradimo priežastys:

Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama.

Ne Hodžkino limfomos rizikos veiksniai:

  • Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė (ligoniai, kuriems skiriama spindulinė terapija ar chemoterapija, turi didesnę tikimybę susirgti antriniu vėžiu – leukoze ar limfoma); chemikalai (herbicidų, insekticidų bei kai kurių chemopreparatų vartojimas padidina limfomos atsiradimo tikimybę);
  • Organų transplantacija (pacientams, kuriems persodinti organai, paprastai skiriami medikamentai, slopinantys imuninę organizmo sistemą (T ląsteles);
  • Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV  infekcija);
  • HTLV-1 virusas (tos pačios šeimos kaip ir ŽIV virusas, kuris taip pat perduodamas lytiniu keliu, per motinos pieną arba su krauju);
  • Berkito limfoma, kuri dažniausiai aptinkama Afrikoje, susijusi su Epšein-Baro virusu. Šis virusas pažeidžia B limfocitus ir skatina jų augimą bei ilgesnį jų gyvavimą;
  • Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad Helicobacter pylori bakterija gali lemti skrandžio limfomos atsiradimą. Tai gali atsitikti tada, kai organizmas, reaguodamas į opėjimą sukeliančią bakteriją, ima gaminti daug limfocitų. Šis atradimas labai svarbus, nes antibiotikai, skiriami gydyti Helicobacter pylori infekciją, gali apsaugoti nuo limfomos atsiradimo skrandyje;
  • Genetiniai veiksniai: vaikams, gimusiems su imuninės sistemos pakitimais didesnė tikimybė susirgti ne Hodžkino limfoma vaikystėje ar jauname amžiuje; sergantieji ne Hodžkino limfoma neperduoda savo vaikams padidėjusios rizikos susirgti šia liga.

Hodžkino limfomos rizikos veiksniai:

  • Infekcija – Epšein-Baro virusas, sukeliantis mononukleozę (infekcinę ligą), gali padidinti riziką susirgti  Hodžkino liga. Imuninės sistemos pakitimai – asmenų, turinčių šių pakitimų, rizika susirgti Hodžkino liga padidėjusi, tačiau daug mažesnė, nei rizika susirgti kitos lokalizacijos vėžiu ar ne Hodžkino limfoma.

Pagrindiniai limfomos simptomai:

Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kaklo, kirkšnies ar pažasties srityje. 

Kiti simptomai gali būti:

Stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač naktimis;

Nepaliaujamas viso kūno niežulys;

Apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis;

Pasikartojantis kosulys arba dusulys.

Vaikams (dažniau esant ne Hodžkino limfomai) gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Taip pat jie gali jausti pilvo skausmą. Kartais vaikams čiuopiamas darinys pilvo srityje.

Jei Jums ar Jūsų vaikui atsirado minėtų simptomų, turite neatidėliodami kreiptis į gydytoją. Tačiau atminkite – yra daug ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai, taigi jie nebūtinai rodo, kad sergama limfoma.

Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus - skiriant kartu arba vieną po kito). 

Ligos supratimas. Kas bus, jei liga atsinaujins?

Pirmą kartą sužinoę kad serga vėžiu, daugelis gali pasijausti bejėgiais. Žmogus gali patirti aibę naujų jausmų, tokių kaip: šokas ir netikėjimas,baimė ir neigimas, pyktis, priekaištavimas ir kaltė, apmaudas, užsisklendimas savyje ir izoliacija, nemokėjimas susitaikyti. Žmogus gali manyti, jog nieko negali padaryti, tik kreiptis į gydytojus ir atsigulti į ligoninę. Iš tiesų yra ne taip. Daug dalykų gali padaryti patys ligoniai arba jų artimieji.

Dalis šeimų įsitikinusios, kad sunku kalbėti apie vėžio ligą ir dalytis savo jausmais. Artimieji jaučia baimę, kad ligonis neįstengs susidoroti su žinia apie naujai diagnozuotą ligą. Paslaptį išlaikyti sunku, todėl pacientas gali pasijusti tarsi izoliuojamas. Dėl to šeimoje gali kilti įtampa.

Giminės ir draugai turėtų atidžiai išklausyti, ką ir kaip ligonis nori pasakyti ir netrukdyti jam kalbėti apie savo ligą. Jei sergantis žmogus ir jo artimieji supras ligą ir jos gydymą, bus lengviau susitaikyti su esama situacija. Tam, kad apsisaugotumėte nuo nereikalingos baimės, informacija turėtų ateiti iš patikimo šaltinio – geriausiai informaciją apie ligą gauti iš gydytojo.

Ypač sunku pasirinkti, ką kalbėti apie vėžio ligą su vaikais. Kiek vaikui galima papasakoti apie vėžį, priklauso nuo jo amžiaus ir subrendimo. Atviras nuoširdumas – dažniausiai yra geriausias kelias į visų vaikų širdį. Reikia įsiklausyti į jų nuogąstavimus ir suprasti jų elgesio pokyčius, kurie galbūt yra būdas išreikšti savo jausmus. Geriausia pradėti nuo minimalios informacijos apie ligą, vėliau papasakoti vis daugiau. Kiekvienas vaikas gali pajusti, kad kažkas yra blogai, todėl nereikia jo laikyti nežinioje ilgai. Kažko nežinomo vaikas gali bijoti kur kas labiau, negu kad tikrovės.

Kas gali padėti?

Socialinė pagalba.  Kai susirgęs asmuo turi tam tikrą laiką gydytis ir negali eiti į darbą, jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dokumentas pateikiamas darbdaviui ir pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus pacientui  bus apmokama už laikotarpį, kai negalėjo dirbti. Jei Jūs nedarbingas ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą vadovaujantis įstatymais, tuomet gausite siuntimą į Gydytojų medicininės ekspertizės komisiją (MSEK). Ši, įvertinusi ligą, numatomą gydymą, sveikatos būklę, suteikia terminuotą ar neterminuotą netekto darbingumo pažymėjimą arba leidžia dar tęsti nedarbingumo pažymėjimą.

Psichologinė pagalba.  Paprastai gydymo įstaigose, kuriose gydomos onkologinės ligos, dirba psichoterapeutas ir psichologai, kurie gali suteikti reikiamą paramą. Kai kurie žmonės randa pagalbą tikėjime. Ligos metu jiems gali padėti pokalbiai su dvasininku. Sergantys onkologinėmis ligomis žmonės buriasi į pacientų draugijas. Čia jie randa pagalbą ir supratimą bei gali pasidalyti savo patirtimi ir taip padėti sunkiais momentais kitiems sergantiesiems.

Daugelis pacientų gydomi visiškai išgyja. Tačiau kai kuriems liga atsinaujina. Jei taip atsitinka, skiriamas pakartotinis gydymas, kurio tikslas – išgydyti pacientą. Vėliau turi būti atliekama kamieninių ląstelių transplantacija. Jei visiškai išgydyti nėra galimybės, skiriamas paliatyvus gydymas, kuriuo ligą siekiama kontroliuoti, t. y. sumažinti limfmazgius ir padaryti viską, kad pacientas kuo ilgesnį laiką jaustųsi gerai.

Kuo daugiau žmonės sužinos apie limfomą ir jos simptomus, tuo drąsiau ir anksčiau kreipsis į medikus. O laiku ją diagnozavus ir pritaikius šiuolaikinius modernius gydymo metodus limfomą įveikia ir į įprastinį gyvenimą sugrįžta 20-80 proc. sergančiųjų agresyviomis limfomos formomis, o kitiems – pratęsiama gyvybė.

Parengė D. Šiurkienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą