SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Ankstyvosios intervencijos programa – kam ji skirta?

Tiek karantino, tiek ekstremalios situacijos metu daugėja jaunuolių ne tik apsinuodijusiųjų psichoaktyviomis medžiagomis skaičius, bet ir vartojančių paslapčia. Dažnai tėvai nepastebi to, kad jų atžala grįžta namo apsvaigęs, o jeigu ir pastebi, tikisi, kad tai pirmas ir paskutinis kartas. Deja, bet taip nebūna. Dėl įvairių asmeninių ar šeimyninių priežasčių, tėvai nedrįsta pasikonsultuoti su specialistu ar ieškoti pagalbos, todėl pastebime vis daugiau „pražiūrėtų“ atvejų, kai jaunuoliui jau yra išsivysčiusi priklausomybė ir prireikia kompleksinės pagalbos. Norint to išvengti,  raginame tėvus susirūpinti iš karto, kai tik pastebi, kad jaunuolis grįžo namo apsvaigęs nuo psichoaktyviųjų medžiagų, ir nelaukti sekančio karto. Dažnai išgirstame tėvų nuogąstavimus ir pasvarstymus, kodėl atžalos elgesys pasikeitė, kada jo gyvenime atsirado kvaišalai, ar įtakos tam turėjo draugai ar pati paauglystė. Tėvams būtina žinoti tai, kad dėl vienos priežasties jaunuoliai nepradeda eksperimentuoti kvaišalais, dažniausiai tai būna kelių veiksnių įtaka. Rizikos grupės jaunuoliai, kurie linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, dažnu atveju turi ir kitų problemų, kaip nerimo ir depresijos sutrikimus, juos kankina mintys apie savižudybę ar net bandymai nusižudyti, patiriamos patyčios ir pan.

Jaunuolių polinkį pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas lemia tarpusavyje susijusios priežastys:

1. Individualios ir biologinės:
* Amžius – kuo anksčiau jaunuolis pirmą kartą pavartoja kvaišalus, tuo didesnė tikimybė, kad vartojimas dažnės ir tokiu būdu išsivystys priklausomybė.
* Lytis – nors dažniau kvaišalų vartojimas paplitęs tarp vaikinų, tačiau merginos patiria didesnes problemas ir didesnį neigiamą poveikį sveikatai, taip pat joms priklausomybė išsivysto greičiau nei vaikinams.
* Fizinė sveikata – fizinės sveikatos problemos lemia didesnę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.
* Psichinė sveikata – ryšys tarp psichoaktyviųjų medžiagų ir psichinės sveikatos yra abipusis, nes vartojimas sukelia psichinės sveikatos problemas arba sustiprina esamas, ir atvirkščiai, asmenys, sergantys įvairiomis psichinėmis ligomis, dažniau linkę į kvaišalų vartojimą.
* Biologiniai veiksniai – įtakos turi tai, kiek organizmas yra imlus ir kaip jis reaguoja į psichoaktyviąsias medžiagas. Vienų organizmas tą pačią dozę toleruos, o kitam gali sukelti mirtį.
2. Socialinės ir ekonominės – narkotikų vartojimo problemos blogina socialinę ir ekonominę situaciją, sumažina galimybę baigti mokyklą, įgyti išsilavinimą ir gauti darbą.
3. Šeimos – neigiamas šeimos narių pavyzdys didina jaunuolio psichoaktyviųjų medžiagų pasirinkimo riziką.
4. Bendruomenės – didžiausią įtaką turi bendraamžiai, o noras būti pripažintiems tampa labai svarbiu veiksniu, todėl psichoaktyviosiomis medžiagomis eksperimentuojantys draugai ir nekritiškas požiūris padidina vartojimo riziką.

Tėvams būtina žinoti, kokie yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai, kad laiku pastebėtų problemą:

1. Nereguliarus eksperimentavimas – kai jaunuolis ieško naujų malonių pojūčių.
2. Nereguliarus pramoginis vartojimas su draugais – kai jaunuolis siekia patirti bendrumo ir malonumo jausmą. Paaugliui gali prasidėti sunkumai mokykloje, pamokų praleidinėjimai, bėgimas iš namų ir apsinuodijimas.
3. Individualus situacinis, kelis kartus per savaitę vartojimas – kai paauglys nori pagerinti savijautą, nuotaiką, sumažinti įtampą. Jaunuoliui daugėja problemų mokykloje ir namuose, pasireiškia nuotaikų pokyčiai, gali apsinuodyti.
4. Intensyvus (probleminis) kasdien vartojimas – kai jaunuolis siekia pagerinti savijautą, sumažinti įtampą. Paauglys atsiskiria nuo šeimos, nepaiso higienos, pradeda vagiliauti, suserga psichinėmis ligomis.
5. Intensyvus priverstinis (priklausomybė) vartojimas – paauglys siekia palaikyti normalią savijautą. Jaunuolis įklimpsta į nusikalstamą veiklą, ima prekiauti kvaišalais, atsiranda įvairūs psichiniai sutrikimai: noras ar bandymas nusižudyti, emocinis išsekimas ir pan.

Ankstyvosios intervencijos programa – prevencinė priemonė keisti elgesį ir požiūrį

Jeigu pastebėjote bent kartą, kad vaikas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, nesiimkite šios problemos spręsti vieni, nes tai gali neduodi norimų rezultatų. Kol jaunuoliui nėra išsivysčiusi priklausomybė, tėvams rekomenduojame Ankstyvosios intervencijos (AI) programą, kurios tikslas – kuo anksčiau pasiekti jaunus asmenis (14-21 metų jaunuolius), naudojant motyvuojančio interviu metodą, įtraukti į AI programą, padėti ugdyti gebėjimą suvokti vartojimo riziką bei sustiprinti motyvaciją keisti savo elgesį ir požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas.

AI programa suteikia:

* Kalbėtis aktualiomis temomis.
* Būti išklausytiems ir suprastiems.
* Kartu su grupės nariais ieškoti atsakymų.

Programą sudaro trys dalys:

* Pradinis pokalbis, kuris yra skirtas kontakto užmezgimui.
* 8 val. praktiniai užsiėmimai aktyviai veiklai, diskusijoms, patirčių pasidalijimui bei refleksijoms.
* Baigiamasis pokalbis.

Dalyvavimas šioje programoje gali būti savanoriškas bei įpareigojantis (kaip administracinio poveikio ar vaiko minimalios priežiūros priemonė).
Išsamesnė informacija teikiama el. paštu: renata.jadlauskiene@sveikatos-biuras.lt arba diana.gedminiene@sveikatos-biuras.lt
Daugiau informacijos apie AI programą rasite: http://www.sveikatos-biuras.lt/read_new.php?new_id=2759 ir http://www.sveikatos-biuras.lt/ankstyvosios-intervencijos-programa-98

 

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė